Kretingoje yra gatvių, pavadintų miestų, dangaus kūnų, gėlių, prieskonių, medžių, paukščių, profesijų, žymių asmenybių bei kitais vardais. O nuo šiol penkių naujų gatvių pavadinimai saugos kovoje už Lietuvos laisvę kritusiųjų atminimą – joms suteikti XX a. antisovietinio pasipriešinimo kovotojų, partizanų vardai. Mieste atsirado Kazimiero Kontrimo, Juozo Kėkšto, Antano Jonausko, Juozo Paulausko, taip pat Kardo Rinktinės gatvės.
Šie pavadinimai suteikti po to, kai Kretingos miesto seniūnija gavo gyventojo prašymą pavadinti naujai formuojamas gatves. Komisija gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimams suteikti, pasitarusi su istoriku, Kretingos garbės piliečiu Juliumi Kanarsku, Savivaldybės tarybai pasiūlė naujas gatves pavadinti Kretingos krašte už Lietuvos laisvę kovojusiųjų vardais. Birželio mėnesį posėdžiavusi Taryba pasiūlytiems gatvių pavadinimams pritarė.
J. Kanarskas akcentavo, kad 2024 m. vasario 15 d. Seimo nariai priėmė rezoliuciją „Dėl 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracijos 75-ųjų metinių“. Ja bendruomenės ir savivaldybės kviečiamos viešosioms erdvėms, gatvėms suteikti iškilių XX a. antisovietinio pasipriešinimo kovotojų, partizanų vardus.
„Mūsų rajone veikė būtent Kardo rinktinė, tad atėjo laikas įamžinti jos ir jos vadų atminimą. Jie kovojo už mūsų laisvę, mūsų nepriklausomybę, jeigu jų nebūtų, tai gal ir šių dienų Lietuvos, ir Kretingos nebūtų“, – antisovietinio pasipriešinimo kovotojų reikšmę istorijai pabrėžė J. Kanarskas.
Daugiau apie antisovietinio pasipriešinimo dalyvius, kurių vardais pavadintos gatvės Kretingos mieste:
Kazimieras Kontrimas (1913–1952) į istoriją įėjo kaip karys savanoris, leitenantas, antisovietinio partizaninio judėjimo Kretingos apskrityje 1944–1952 m. organizatorius ir vadovas. Žuvo patekęs į Valstybės saugumo vidaus apsaugos būrio kareivių surengtą pasalą.
Juozas Kėkštas (1911–1948) taip pat buvo vienas iš antisovietinio partizaninio judėjimo Kretingos apskrityje organizatorių, 1945–1948 m. Kardo rinktinės štabo viršininkas ir rinktinės vadas. Žuvo per kautynes, prasidėjusias Vidaus reikalų liaudies komisariato vidaus kariuomenės kariams ir Kartenos stribams apsupus į susitikimą Baublių miške atėjusius partizanus.
Juozas Paulauskas (1917–1950) žinomas kaip miškininkas, karys savanoris, kapitonas, 1950 m. Kardo rinktinės partizanų vadas. Žuvo kautynėse su Valstybės saugumo ministerijos vidaus kariuomenės 32-ojo pulko kariais ir Kretingos apskrities stribais, apsuptas miške netoli Nausėdų.
Antanas Jonauskas (1919–1951) prisimenamas kaip atsargos jaunesnysis puskarininkis, Kardo rinktinės partizanų kuopos štabo narys, 1951 m. rinktinės vadas. Žuvo 1951 m. lapkričio 23 d. kartu su sužadėtine Elena Kniežaite-Gegute partizanų rėmėjo Prano Narkaus daržinėje įrengtame bunkeryje, Kretingos rajono Anužių kaime, slėptuvę apsupus Valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kariuomenės kareiviams.
Kardo Rinktine buvo pasivadinęs Kretingos apskrities partizanų junginys, 1945–1953 m. kovojęs prieš sovietinį okupacinį režimą už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybės atkūrimą.