Kretingos bendruomenę pasiekė liūdna žinia – į amžinybę iškeliavo tautodailininkė, tremtinė, visuomenininkė ir aktyvi katalikiškų bei tautinių tradicijų puoselėtoja Leokadija Kaukėnienė. Leokadija nugyveno ilgą, spalvingą ir prasmingą gyvenimą, kurio pagrindinė
Savo krašto istorija besidominčiam kraštotyrininkui kiekvienas užkalbintas žmogus gali tapti įdomiu ir naudingu pašnekovu, kuo tapo Vilniuje gyvenanti žinomo Lietuvos skulptoriaus Alfonso Ambraziūno (1933–2020) duktė Eglė, kurios pasidalinta jos mamos
Tarp mūsų gyvena pabaiga, ji visur atseka, – nesvarbu, kur nukeliautume, ji išnyra taip netikėtai, ir niekad negali žinoti, iš kurios pusės ji tave užpuls, nespėji nė jos pavidalo įžvelgti,
„Aš pailsiu dirbdamas. Išeinu į darbą ir man gerai“,- juokiasi Arvydas Berenis, daugiau nei keturis dešimtmečius medicinoje dirbantis chirurgas. Šiandien jis dirba Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, Palangos poliklinikoje ir savo įkurtoje
Rimantas Dichavičius (gim. 1937 m.) – žinomas Lietuvos dailininkas, fotografas, knygų leidėjas, bet labiausiai jį išgarsino legendinis fotografijų albumas „Žiedai tarp žiedų“, prie kurio atsiradimo prisidėjo ir Kretinga. Gimęs 1937
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Kretingos regioniniame padalinyje pavasariniai darbai prasideda dar gerokai prieš nutirpstant sniegui. Čia plušančio dailidės Rimvydo Vaičekausko dirbtuvėse jau nuo rudens gimsta tūkstančiai inkilų, kurie vėliau iškeliauja į skirtingus VMU padalinius
Bernardas Aleknavičius (1930–2020) – unikali, 1963-iaisiais į Klaipėdą iš zanavykų krašto atvykusi asmenybė, tris dešimtmečius čia dirbęs Lietuvos naujienų agentūros (ELTA) korespondentu Žemaitijoje ir, be oficialios žurnalistinės veiklos, nuveikęs didžiulį
„Aš svajoju apie tai, kad kiekvienas mokinys, net ir pasirinkęs kitą gyvenimo kelią, paliktų šokio salę su įgūdžiais, kurie leistų jam klestėti bet kurioje gyvenimo srityje“, – sako Ilona Stankevičienė,
Apie skulptoriaus Antano Mončio (1921–1993) kūrybą žinome nemažai, mažiau skelbta apie antkapinių paminklų iškiliems užsienyje palaidotiems lietuviams kūrimą, tarp jų – vienam žymiausių Lietuvos valstybės vyrų Ernestui Galvanauskui (1882–1967). Kasmet
Arbata į Lietuvą, buvusią Abiejų Tautų Respublikos dalį, atkeliavo XVII a. II p. iš Vakarų Europos – Olandijos ir Anglijos, kur ji laivais buvo atplukdoma iš Kinijos. Šis gėrimas čia
Senieji kretingiškiai dar mena Vytauto gatvės Kretingoje senbuvį Povilą Sabaliauską (1906–1975) sovietmečiu dirbusį gaisrinės ir ligoninės automobilių vairuotoju, bet tik retas jų žino, kad tarpukariu tai buvo vienas garsiausių ir
Akmenuotas Kretingos kraštas buvo ne tik palankus steigti kalėjimus ir priverčiamojo darbo stovyklas, bet jis iš visos Lietuvos traukė ir akmenskaldžius, tarp kurių garsiausias buvo šalies prezidento Antano Smetonos (1874–1944)
Neseniai Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje atidaryta fotografijų paroda „Gamtos vertybės miškininko akimis“. Joje eksponuojami miškininkų fotografų darbai, tarp jų – ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Tauragės regioninio
Besidomintieji savo krašto istorija unikalių eksponatų gali atrasti ne tik didžiuosiuose, bet ir kukliuose muziejuose ar privačiose kolekcijose. Neseniai keliuose medinio namo kambariuose įsikūrusį Gargždų krašto muziejų aplankęs šių eilučių
Vyriausybė trečiadienį skyrė rentą Kovo 11-osios Akto signatarui Virginijui Pikturnai. Pasak nutarimo, renta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui skiriama nuo birželio 1-osios, ją moka Seimo kanceliarija iš valstybės biudžeto asignavimų. Rentos
Kretingos rajono savivaldybės taryba po mirties garbės piliečio vardą suteikė generolui, politiniam ir visuomenės veikėjui Vladui Nagevičiui-Nagiui. Jis įvertintas už nuopelnus ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, iškilius darbus ir pasiekimus
Kretingoje 1932 m. įsteigtoje Pranciškonų ordino gimnazijoje dirbo nemažai žinomų mokslus užsienio universitetuose baigusių pedagogų. Vienas jų Vincas Zajančkauskas-Bonaventūra (1884–1956) – pedagogas, kunigas, vienuolis, literatūros istorikas, visuomenininkas, kovotojas už lietuvybės
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto žurnalistų bendruomenė neteko Juozo Mažono – ilgamečio šalies televizijų ir radijo bendradarbio, kino operatoriaus, režisieriaus, fotografo, įsimintinų marinistinių laidų kūrėjo, aistringo keliautojo. Apie tai pranešė Lietuvos
Palangą galima pamilti ir ne dėl jūros ir pušynų, bet ir dėl ryškios asmenybės, pavyzdžiui, skulptoriaus Antano Mončio. Būtent nuo šio menininko ir prasidėjo kretingiškio Romualdo Beniušio ir Palangos meilės
Kretingoje 1932–1940 m. veikusi Pranciškonų ordino gimnazija išugdė ne vieną šviesuolį, tarp kurių vienas iškiliausių – Viktoras Vincas Gidžiūnas (1912–1984), pranciškonas, pamokslininkas, visuomenininkas, istorikas, lietuvių pranciškonų praeities tyrinėtojas. Jis gimė
: Sėkmės Varyk ir toliau Tėvynės labui
Adelė: Na ir kas, kad savaitgaliais, gi kurą piliesi kada patogu, kai baiginėjasi.. o mero pareigos nelabai valandomis apibrėžiamos.. nežinau, bereikalingas oro virpinimas, ieškokit kur milijonus vagia dujininkai, elektros aferistai, stadionų statytojai Vilnuje
: Supraskite, kad Bažnyčia tai yra Dievo evangelija tikintys žmonės. Pastatai yra maldos namai.
dormeo: kas per sveikinimas su klaidom ir isvis be minties. Pilnatis gal?