Naujais Kretingos krepšinio namais besidžiaugiantis Mikaločius: „Mano siekis būti pirmiems pagal lankomumą“

Visai Kretingos sporto bendruomenei spalio 26 d. pažymėta didžiuliu ir ilgai lauktu įvykiu. Po 8 metus trukusių darbų, gyventojams duris oficialiai atvėrė naujai įrengtas Kretingos sporto centras, kuriame buvo tiesiog sausakimša.

Tai yra ypatinga šventė ir Nacionalinėje krepšinio lygoje „7bet-NKL“ besivaržančiam „Kretingos“ klubui, kuris po kelių sezonų laukimo turės savo namų areną.

Kadangi 2021-2023 m. kretingiškiai rungtyniavo tik išvykose, per šiuos dvejus pastaruosius metus varžovų arenose sužaidė net 76 „7bet-NKL“ dvikovas.

Rungtynės yra viena, tačiau kita viso to dalis dar yra ilgos kelionės į įvairiausius Lietuvos miestus, didėjantis kretingiškių autobuso kilometražas ir prie autobuso vairo sėdintis pats komandos strategas.

Tryliktą sezoną „Kretingos“ klube skaičiuojantis ir savotišku šio miestelio krepšinio simboliu tapęs vyriausiasis treneris Arimantas Mikaločius po pirmosios kovos Kretingos sporto centre neslėpė ilgai laukto džiaugsmo, nors prie sausakimšų tribūnų įveikti Kauno „Žalgirio-2“ ir nepavyko.

„Gavau labai daug žinučių, nors ir pralaimėtos rungtynės, tačiau visi džiaugiasi ir dėkoja, – kalbėjo 33-ejų strategas. – Jau paleidome ir abonementus, nes pirmos rungtynės buvo nemokamos, skirtos parodyti, ką ketiname kurti. Laukiančiose kovose visko bus šiek tiek mažiau, bet stengsimės paįvairinti pasirodymus ir taip kurti šventę bendruomenei bei stengsimės žaisti geriau.“

Ilgametis „Kretingos“ vyr. treneris Mikaločius taip pat stipriai prisidėjo prie šios krepšinio šventės organizavimo klausimų ir šokėjų bei atlikėjų pasirodymų minutinių pertraukėlių metu. 

„Iš tikrųjų 13 metų dirbant treneriu bandau vis labiau įtraukti visą Kretingos krepšinio bendruomenę, – tęsė Mikaločius. – Pradedant nuo krepšinį lankančių vaikų, kurių yra apie 600 ir tokiu skaičiumi galime lygintis su didžiaisiais miestais, taip pat turime daug krepšinio trenerių.

Atidarymo rungtynės yra tik dar vienas įrodymas, kad kretingiškiai yra išsiilgę krepšinio. Jeigu pastebėjote, kas antras žmogus salėje buvo apsirengęs Kretingos klubo marškinėlius arba megztinį. Visi jau iš seniau nusipirkę kažką laukė šio įvykio, kad galėtų palaikyti bei būti kartu su komanda. Mano siekis šį sezoną būti pirmiems lygoje pagal lankomumą.“

12-oje turnyrinės lentelės vietoje esanti ir 2 pergales bei 7 pralaimėjimus turinti „Kretinga“ vien per lapkričio mėnesį naujoje namų tvirtovėje sužais 6 mačus, o artimiausias iš jų laukia jau lapkričio 4 d. 16 val. su Kauno r. „Atletu“.  

Pokalbyje su nklyga.lt „Kretingos“ strategas papasakojo apie ilgai lauktus krepšinio namus, bendruomenės puoselėjimą, perdegusią komandą ir pagrindinį tikslą šiam sezonui. 

– Kokie Jūsų pirmieji įspūdžiai iš oficialiai įvykusio Kretingos sporto arenos atidarymo?

– Atrodė viskas labai smagiai, kai sužinojome datą, šiai atidarymo šventei ruošėmės ilgą mėnesį ir norėjome pakviesti pasirodyti kuo įmanoma daugiau mūsų bendruomenės narių, nes turime įvairių šokių kolektyvų. Manau, šventė pavyko, kadangi susirinko labai daug žmonių ir meras pasakė po visko, jog galbūt ši salė per maža (juokiasi). 

Šiuo metu turime 822 sėdimas vietas, dar galima ir vieną tribūną prijungti, bet atidaryme buvo visiškai sausakimša, apie 1300 žmonių. Ir palaikymas visų rungtynių metu, nors jose ir nesisekė, net ketvirtame kėlinyje, kai pralaiminėjome 20 taškų, visi palaikė, plojo. Laukėme šios progos, tik blogai, kad žaidėjai iš jaudulio sudegė, nežinojo, kur bėgti ar ką daryti, kitą kartą galbūt bus geriau, o pats renginys labai geras.

– Paminėjote, jog Kretingos sporto centras turi 822 sėdimas vietas, tačiau sirgalių buvo apie 1300. Kaip pavyko sutalpinti visus norinčius? 

– Buvo labai daug stovinčių ir daug sėdinčių ant laiptų tribūnos viduryje. Taip pat yra papildomas didžiulis balkonas, kuriame stovėjo mažiausiai 200 žmonių. Ir atėję sporto mokyklos auklėtiniai, kurie kampuose, ant žemės, ant vienos kėdes po du susispaudę kaip kokioje Serbijoje. Iš vieno aikštę valančio vaiko žiūriu jau atsirado trys (juokiasi), bet visi palaiko, ploja. Realaus skaičiaus net nepasakyčiau, nes matėsi didžiulis perteklius.

– Kiek tai yra didelis įvykis visam Kretingos miestui?

– Tai labai didelis įvykis, nes ne tik krepšininkai, o visos sporto šakos neturėjo kur sportuoti. Pradedant nuo bokso, aerobikos, o dabar turime ir baseiną, ir didžiulę salę, kuri atveria didžiules galimybes ir tarptautinius turnyrus. Sąlygos geros, viskas puikiai įrengta, manau, Kretingoje laukia dar daugiau gražių renginių.

– Kaip atrodė tie pastarieji sezonai išvykose, kaip buvo sunku prisitaikyti prie tokio tvarkaraščio ir ar dabar jaučiate kažkokį palengvėjimą?

– Palengvėjimas jaučiamas, bet dar jo pilnai nepajautėme, nes dar nežaidėme, bet lapkritį žaisime 6 rungtynes namuose ir dar vienas Palangoje, kadangi ten mums kaip namai. O išvykose žaisti buvo nerealiai sunku, ypač psichologiškai, nes žinojai, kad kiekvieną ketvirtadienį ir šeštadienį reiks kažkur važiuoti. 

Palaikymo nėra, o aš visada sakau, jog žaidi dėl sirgalių ir savo bendruomenės, nes nori pasirodyti ir tiems patiems giminaičiams. Du sporto mokyklos auklėtiniai prieš „Žalgirį-2“ užbaigė rungtynes ir palaikymas jiems buvo ypač didelis, nors jaunuoliai atliko tik kelis metimus, visi plojo ir palaikė, nes žino, kad jie yra iš mūsų bendruomenės. Labai didžiulis dalykas, kad pagaliau baigėsi išvykos, kadangi jau buvo sunku pritraukti ir naujų žaidėjų, niekas nenorėdavo taip žaisti. Dabar viskas bus tik lengviau.

– Nors sakote, jog žaidėjus prisikviesti sunku, tačiau kažkaip vis tiek sugebate tai padaryti. Praėjusį sezoną turėjote Martyną Mažeiką, šiemet turite Mindaugą Stašį, Arvydą Šikšnių ir Mantą Ruikį. Kokia to paslaptis? 

– Iš žaidėjų gauname labai gerus atsiliepimus, visi, kurie žaidė pernai, norėjo likti komandoje, kadangi galbūt krepšininkai nežiūri taip stipriai į pergales, o mato pačią klubo veiklą ir esamas sąlygas. 

Kaip komanda esame bendruomeniška, atėjus viskas paruošta ir džiaugiesi, kad tiesiog gali žaisti. Veteranams Stašiui su Ruikiu labai smagu ir gera čia būti bei jie norėtų likti ir kitam sezonui, Martynas pernai taip pat buvo patenkintas. Be to, turime bendrus sezono uždarymus, iš klubo pusės daug bendraujame su rėmėjais, nes turime 60 partnerių ir nors jie smulkūs, tačiau visi ateina pažiūrėti rungtynių, kurie buvo ir atidaryme.

Visi žmonės bendruomeniški ir nori padėti, todėl Žemaitijoje labai lengva, kai įdedi visą dūšią, gerai jautiesi, paprašai paslaugos ir niekas neprašo pinigų, o klausia kada ir kur? Kretingoje turime tokį nuoširdų darbą iš aplinkos.

– Žvelgiant į šio sezono komandos sudėtį, turite ir veteranų, ir jaunimo mišinį. Kaip jiems visiems pavyksta sulipti aikštelėje?

– Už aikštelės ribų labai gerai, o aikštelėje kažkaip nesužaidžiame rungtynių pabaigų, pralaimėjome gale Šilutėje, Vilkaviškyje ir Joniškyje, nors ten žaisti buvo tikrai sunku. Aikštelėje po truputį viskas eina geryn, nors veteranai nori žaisti vienokį krepšinį, o jaunimas – kitokį, tad man dabar didžiausias uždavinys yra suvienodinti tai kiek įmanoma. Ar bandyti labiau greitą, ar kažkiek lėtesnį žaidimą, kadangi jaunimui poziciniame krepšinyje truputį sunkiau sekasi. Didžiausias uždavinys yra viską suvienodinti, kad galėtume siekti pergalių kartu.

– Kokius tikslus keliate komandai šiame sezone?

– Aš visą laiką akcentuoju tai net ir jaunimo komandose – eikime iš rungtynių į rungtynes, nes pradėjus skaičiuoti, jog prieš tą varžovą laimėsime, prieš kitus nėra šansų, mintyse jau pradedame mąstyti kelintą vietą užimsime. Skiepiju tai, jog einame iš rungtynių į rungtynes, kovojame su kiekvienu varžovu ir jį vertiname nepriklausomai ar jis stiprus, ar silpnas, ieškome silpnųjų vietų, kur galime atakuoti ir džiaugiamės krepšiniu. Bus kaip bus, bet sieksime iškovoti kuo įmanoma daugiau pergalių ir pasiekti kuo aukštesnę vietą, o nuo jos priklausys ir sėkmė atkrintamosiose.