Naujose mokyklų tinklo taisyklėse numačius, kad gimnazinėse klasėse turi būti 21 moksleivis, kitu atveju tokios klasės negalės būti formuojamos, iškilo grėsmė dešimtims Lietuvos gimnazijų, tarp jų – ir Salantų. Nepritardami tokiai mokyklų tinklo pertvarkai, Salantų gimnazijos bendruomenė, Tėvų komitetas, ankstesniame susitikime paraginti Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus, pirmadienį į Salantus pakvietė Seimo narius, Žemaitijos regiono merus, gimnazijų atstovus. Į diskusiją nuotoliu prisijungusiam Švietimo viceministrui Ignui Gaižiūnui, Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui Artūrui Žukauskui siekta parodyti, kad naujos mokyklų tinklo taisyklės paskatintų mokyklų griūtis regionuose, kad tai ne tik Salantų, ne tik Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos problema.
„Tikiuosi, jog pagaliau padėsime tašką, kad šis absurdas nebesitęstų, – kalbėjo meras A. Kalnius. – Patyrėme medicinos, pašto, bankų skyrių naikinimą, o dabar griebiamasi skaudžiausio – gimnazijų.“
Meras susitikimo metu pilnutėlėje gimnazijos salėje išdėstė aiškų siūlymą sustabdyti sprendimą, jog nuo šių metų rugsėjo 1-osios būtų formuojamos tik tokios gimnazinės klasės, kuriose – ne mažiau kaip 21 mokinys. Kretingos rajono vadovas įsitikinęs, kad optimaliausias vaikų skaičius gimnazinėse klasėse – 12, koks leidžiamas privačiose gimnazijose bei tautinių mažumų mokyklose. Paaiškėjo, jog Konstitucinis Teismas netgi yra gavęs skundą dėl galimos tokios diskriminacijos.
Viceministras I. Gaižiūnas, į susitikimą nuotoliu prisijungęs vos keliolikai minučių, tikino, kad, gimnazinėse klasėse nesurinkus reikiamo mokinių skaičiaus, galima galvoti apie jungtinę mokyklą, kitos mokyklos skyrių bei kitus variantus, esą papildomai kainuotų tik pavėžėjimas, ir tai būtų pigiau, nei išlaikyti nedideles gimnazines klases. Tiesa, mokinių pavėžėjimui rasti lėšų turėtų pačios savivaldybės.
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas bandė įtikinti, jog numatyto optimizavimo tikslas – vaikų galimybių išplėtimas, įvairesnis mokomųjų dalykų pasirinkimas ir kt. Tačiau Salantų gimnazijos moksleiviai, kaip vėliau akcentavo gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė, yra patenkinti tiek ugdymo galimybėmis, tiek laisvalaikio formų pasirinkimu, o mokykla kasmet išleidžia po kelis vaikus, kurių valstybiniai egzaminai būna įvertinti aukščiausiu balu – 100-tuku. Girdėdamas pateikiamus svarius argumentus, susirinkusių tėvų nuogąstavimus, Tarybos narių pasisakymus, A. Žukauskas sakė, jog įmanoma komitetui teikti siūlymą gimnazines klases naikinti tik tada, jei gimnazija reikiamo – 21-o – mokinių skaičiaus nesurenka trejus metus iš eilės.
Susitikime dalyvavusios Seimo narės Vilija Targamadzė ir Rimantė Šalačevičiūtė ragino atsižvelgti į tai, kad Salantų gimnazija vėlesniais metais surinks pakankamą mokinių skaičių ir galės formuoti gimnazines klases. Ir akademikas E. Jovaiša buvo tos nuomonės, jog užsispyrusiai laikytis 21-o skaičiaus klasėje – neteisinga, nes tai tik paskatintų gimnazijų griūtį, be to, vaikai kokybiškesnį ugdymą gauna mažesnėse klasėse.
Susitikimo pabaigoje nutarta skubiai parengti bendrą visų jo dalyvių rezoliuciją, kad mokinių gimnazinėse klasėse skaičius būtų sumažintas nuo 21 iki 12-os. Jeigu ir tai nepadės, neatmetama galimybė mokykliniais autobusais vykti streikuoti prie Seimo ir Vyriausybės.
„Reikia kažką daryti. Mes nesutinkam su tokiu mokinių skaičiumi. Ir gelbėjame ne vieną gimnaziją. Vien čia susirinko 11-os gimnazijų atstovai, o per visą Lietuvą jų būtų ir visas šimtas, – pabrėžė meras A. Kalnius. – Svarbiausias klausimas turėtų būti ne pinigai, o vaikų emocijos, jų saugumas. Vaikams Salantuose gerai, kodėl reikėtų juos vežioti 36 kilometrus į Kretingą?“
Tėvų atstovai taip pat tikino, kad rankų nenuleis, džiaugėsi, kad sulaukė tiek daug palaikymo.
Rugsėjo 1-ąją Salantų gimnazijoje mokėsi 324 mokiniai. Šiuo metu III gimnazinėje klasėje yra 16 moksleivių, IV – 24. Kitąmet į I gimnazinę klasę ateitų 32, į II gimnazinę klasę – 28 mokiniai. Būsimų aštuntokų gimnazijoje – 34.
