Kalbant apie Kretingos rajono galimybes dažniausiai įvardijama jos geografinė padėtis – šalia uostamiestis ir pajūrio kurortas. Tai įvertindamas Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius jau praėjusios kadencijos pradžioje iškėlė tikslą – rajonas turi tapti patrauklus jaunoms šeimoms kurtis. Su Antanu Kalniumi ir kalbamės apie tikslus, pirmuosius kadencijos mėnesius, neseniai praūžusį miesto gimtadienį ir kitus savivaldai svarbius dalykus.
Gerb. mere, Kretinga tik ką atšventė 770-ąjį gimtadienį, kokių planų, sumanymų kilo švenčiant gimtojo miesto jubiliejų?
Kretingos vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1253 metais. Per daugiau nei septynis šimtmečius skirtingos kartos parašė neįtikėtiną Kretingos istoriją. O rajono kultūros bendruomenė, pasitelkdama inovatyvias ir netikėtas tarpsritinių menų formas, šiemet miesto šventei sukūrė išskirtinę kultūros renginių dėlionę, persmelktą Kretingos istorijos bei dvasios. Pažymėtina, kad dalis visuomenei šventės metu pristatytų projektų nevienadieniai, turintys išliekamąją vertę. Vienas tokių pavyzdžių – miesto centre įrengta nuolat veikianti mechaninė instaliacija – menininko Andriaus Seselsko sukurtas lėlių teatras. Ši instaliacija jau sulaukė didelio miestiečių ir svečių susidomėjimo ir tikiu, kad taps dar vienu miesto traukos objektu.
Išskirsiu dar vieną iniciatyvą. Gegužės pabaigoje pakvietėme kretingiškius padovanoti jubiliejų švenčiančiam miestui 770 naujų medžių ir žydinčių krūmų. Į naujų medžių ir žydinčių krūmų sodinimo akciją įsitraukė šimtai kretingiškių, o miestiečius suvienijusios akcijos metu naujais augalais papuošti ne tik jau veikiantys miesto parkai, bet ir įkurtas naujas ąžuolynas. Išties Kretingai padovanojome pačią didžiausią dovaną, džiuginsiančią miestiečius ir svečius ne vienerius metus. Kartu viliuosi, kad tokios akcijos taps nauja ne tik Kretingos miesto, bet ir viso rajono tradicija.
Pradėjote antrąją rajono mero kadenciją, tiesa, palyginti su ankstesniąja, kiek kitokią, bet kai yra tikslai, dauguma sunkumų įveikiami. Tad kokie šios kadencijos Jūsų, kaip mero, tikslai?
Pagrindinis mano tikslas nekinta nuo pirmosios kadencijos pradžios – išlaikyti jaunoms šeimos kurtis patrauklų rajoną. O tam būtina užtikrinti kokybišką švietimą, pakankamą vietų darželyje skaičių, stiprią sveikatos apsaugos sistemą, pakankamą sporto ir kultūros paslaugų pasiūlą, sutvarkytą viešąją infrastruktūrą ir t. t. Tuomet jau, kartu su besikuriančiais naujais gyventojais, ateina ir naujos verslo investicijos. Su minėtu tikslu susiję ir pagrindiniai šios kadencijos infrastruktūros projektai – sporto komplekso statybos darbų užbaigimas, stadiono rekonstrukcija, naujų darželių grupių statybos, sėkmingas „Tūkstantmečio mokyklų“ projekto įgyvendinimas, viešojo transporto pertvarka, sveikatos sistemos stiprinimas, rajono gyvenvietėse tiekiamo vandens kokybės gerinimas ir kt.
Kaip sekėsi formuoti koaliciją ir komandą? Palyginti su ankstesniąja kadencija, kokie šios privalumai ir kokie kyla sunkumai, atsirandantys formuojant koaliciją, komandą?
Privalumas tas, kad nuo šiol savivaldybės administracijos direktorius yra pavaldus merui ir jau ne taryba, o meras sprendžia, ką paskirti direktoriumi. Iššūkiai kyla dėl vicemerų funkcijų. Šiandien vis dar tinkamai nėra išspręsti vicemerų funkcijų, įveiklinimo, atskirų administracijos padalinių kuruojamose srityse pavaldumo jiems klausimai.
Turite dvi vicemeres, kokias joms funkcijas delegavote ar ketinate deleguoti?
Vicemerei Vaidai Jakumienei deleguoti kultūros, švietimo, sporto, socialinių reikalų, tarpinstitucinio bendradarbiavimo, jaunimo politikos įgyvendinimo, bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis, gyventojų iniciatyvų klausimai.
Vicemerei Vilijai Venckutei-Palaitienei – savivaldybės tarybos veikla, strateginis planavimas, regionų politika ir Lietuvos savivaldybių asociacijos veikla, savivaldybės vidaus administravimas, vidaus kontrolė ir auditas, bendrosios funkcijos (dokumentų valdymas, personalas, teisė, IT ūkis), gyventojų aptarnavimas.
Kokių iššūkių atnešė Vietos savivaldos įstatymo pataisos ir kaip juos ketinate įveikti?
Vienas ir paskutiniuoju metu kilusių iššūkių – savivaldybei teko skelbti ekstremaliąją situaciją dėl sausros. Įstatymu panaikinta anksčiau veikusi savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija ir įteisinta nauja struktūra – savivaldybės operacijų centras. Tačiau jokie poįstatyminiai aktai, tipiniai tokių centrų nuostatai valstybės lygmeniu vis dar nėra priimti. Tad teko operatyviai patiems kurti savo nuostatus, net ir rizikuojant ateityje turėti neigiamų teisinių pasekmių.
Dalyvavote įkuriant Politinių komitetų asociaciją, kokios priežastys paskatino tai daryti ir kokie šios asociacijos siekiai?
Pagrindinė priežastis – būti labiau girdimiems ir turėti tam tikrą atsvarą tradicinėms politinėms partijoms, kurios šiandien turi ženkliai geresnes sąlygas nei politiniai komitetai, nors reikalavimai visoms politinėms jėgoms vienodi. Matėme, kad tiek Savivaldybių asociacijoje, tiek kituose formatuose kalbantis apie savivaldos aktualijas, nesant asocijuotos struktūros, komitetų balsas būdavo išsklaidomas. Dabar manau, kad jau turėsime gerokai stipresnę ir svaresnę nuomonę tiek Savivaldybių asociacijoje, tiek sprendžiant savivaldai opias problemas Vyriausybėje ar Seime.
„Savivaldybių žinios“ inf.