Daugelį metų daugiabučio namo priežiūrą patikėję administratoriui vieną dieną Kretingos daugiabučio gyventojai suprato, kad administratoriaus nebeturi, o jų namo valdymą nusprendė perimti name negyvenantis Albertas Butenis, prisistatantis namo bendrijos pirmininku. Šiuo metu namo gyventojai savo teisę rinktis, kas prižiūrės jų turtą, gina teisme.
Kreipimąsi į teismą inicijavęs Kretingos daugiabučio gyventojas pasakoja, kad vieną dieną netikėtai sužinojo, kad jo name atšauktas iki šiol paslaugas teikęs namo administratorius, o namo priežiūrą ketinama perduoti name negyvenančiam, reikiamos kvalifikacijos neturinčiam A. Buteniui. Pasak gyventojo, pradėjus aiškintis aplinkybes paaiškėjo, kad A. Butenis surengė gyventojų susirinkimą, apie kurį dauguma daugiabučio gyventojų nebuvo informuoti, ir jo metu daugiabutyje įsteigė jungtinę veiklą.
Jungtinės veiklos sutartį gali sudaryti bet kurio daugiabučio namo gyventojai, norintys prižiūrėti namą savarankiškai. Tokios formos namo priežiūros atsakomybė atitenka daugiabučio butų savininkams, o juos atstovauja įgaliotinis, kuris dirba neatlygintinai ir turi būti daugiabučio buto savininkas. Pasirinkus šią valdymo formą įgaliotinis sprendžia, ar namą prižiūrės patys gyventojai ar pasirašys sutartį dėl namui reikalingų paslaugų teikimo su administravimo ir priežiūros paslaugas teikiančia įmone.
„Svarbu paminėti, kad daugiabučio priežiūros pakeitimo į jungtinę veiklą inicijavimo teisę turi tik daugiabučio namo gyventojai. Šiuo atveju A. Butenis tokios teisės neturėjo, tačiau aktyviai organizavo tik jam palankių gyventojų susirinkimą, pateikė dokumentus ir surinko gyventojų parašus. Dar įdomiau, kad dalis susirinkime dalyvavusių butų savininkų sako nesupratę, kad pasirašė jungtinės veiklos sutartį, nes susirinkimą organizavęs A. Butenis leido suprasti, kad pasirašoma ant susirinkimo dalyvių sąrašo. Taip pat protokole atsirado ir gyventojų, kurie nėra butų savininkai, parašai,“ – teigia gyventojus teisme atstovaujantis advokatas Aivaras Škėma.
Bendrijos pirmininku prisistatančio veikimo schema paprasta: daugiabutyje surinkus patiklesnius gyventojus ir jiems papasakojus, kad jie gali namą prižiūrėti nemokant pinigų administratoriui ir taip sutaupyti, jungtinės veiklos sutartimi patraukiama namą administruojanti įmonė. Gyventojams supratus, kad nuo šiol namą prižiūrėti turės patys, į pagalbą ateina A. Butenis, siūlydamas savo paslaugas ir prašydamas 8 Eur mėnesinio mokesčio nuo kiekvieno buto. Sutartis sudarinėjama 3 metams, o jeigu gyventojai lieka nepatenkinti jo darbu ir sutartį nutraukia anksčiau, už likusį laiką gyventojai turi susimokėti. Be kita ko, gyventojai papildomai turi atseikėti 2000 Eur už dokumentų formų, kurios yra lengvai pasiekiamos bet kam internete, supildymą. Palyginimui, namo administratorius, kurio tarifus tvirtina savivaldybė, vidutiniškai gyventojams per mėnesį kainuoja apie 2 Eur, o sutartis su juo gali būti nutraukiama bet kada.
„Galbūt namą gali prižiūrėti ir ne įmonė, o fizinis asmuo, tačiau šiam darbui, mano supratimu, reikia turėti tam tikrų techninių žinių. Bet kas negali atlikti namo techninės priežiūros, rinkti ir tinkamai apskaityti namo savininkų kaupiamas lėšas – tam būtinas reikiamas išsilavinimas. Kitaip tariant, nenorime savo turto – daugiabučio namo ir pinigų – patikėti bet kam, juo labiau, kai tai daroma manipuliuojant gyventojais, naudojantis jų žinių stoką ir daugeliui gyventojų net apie tai nežinant,“ – sako daugiabučio gyventojas.
Kalbama, kad ši byla ne vienintelė, kuriame kretingiškiai su A. Buteniu ginčijasi teisme. Redakcijos duomenimis, šiuo metu nagrinėjama dar bent viena byla, kurioje daugiabučio namo gyventojai siekia įrodyti, kad neturi su A. Buteniui mokėti jo reikalaujamo užmokesčio.
Kaip bylas išspręs teismas, parodys laikas. Tačiau jau dabar aišku, kad daugiabučių gyventojai turi aktyviai dalyvauti savo daugiabučio namo valdyme, būti atidūs ir domėtis, kokie ir kokiu tikslu rengiami butų savininkų susirinkimai, juose dalyvauti ir žinoti, po kokiais dokumentais pasirašo.