Nedrąsiai beldžiantis pavasariui į Amžinuosius Viešpaties sodus išėjo kretingiškis tautodailininkas Alfonsas Sereika. Šeima neteko brangaus žmogaus, rajono visuomenė, tautodailininkų bendruomenė – kūrybingos asmenybės, su kuria visada buvo malonu ir įdomu bendrauti. Tai buvo pavyzdys žmogaus, kaip įsižiebusią vidinę kūrybinę kibirkštį galima atvesti iki svajonės išsipildymo. Netgi, jeigu ta svajonė buvo paimti į rankas teptuką ir … nusipiešti jūrą.
Gimė Alfonsas Sereika 1934 m. sausio 1 d. Dotiškių kaime Radviliškio rajone, baigė Sidabravo vidurinę mokyklą. Svajojo studijuoti literatūrą. Dirbdamas bibliotekos vedėju Radviliškio rajone, rašydavo vietos laikraščiui, kūrė poeziją. Tačiau laiką eilėraščiams kurti „suvalgė“ kasdienybė. Dirbo velionis Radviliškio ir Klaipėdos kultūros įstaigose, ragavo estradinio orkestro konferansjė duonos, rašė scenarijus. Paskirtas „Trinyčių“ fabriko klubo vedėju organizavo meno saviveiklą. Vėliau pradėjo dirbti statybinėse organizacijose, vakarais mokėsi pramoninės-civilinės statybos Klaipėdos laivų statybos technikume. Dirbo darbų vykdytoju kaimo statybose, beveik du dešimtmečius statė fermas, mechanines dirbtuves, gyvenamuosius daugiabučius namus visoje Lietuvoje. Kretingoje apsigyveno 1969 m.
Visada domėjęsis žodine ir vaizdine kūryba, Alfonsas Sereika teptuką į rankas paėmė jau būdamas brandaus amžiaus, kai pradėjo dirbti valdymo pulto operatoriumi Palangos sveikatos rūmuose. Ten, bendradarbių paragintas, surengė ir pirmąją darbų parodą.
Nuo 2002 m. – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kretingos skyriaus, Klaipėdos dailės klubo „Guboja“ kūrybinės grupės narys. Kartu su jos nariais dailininkais, Kretingos tautodailininkais dalyvaudavo parodose, buvo surengęs 6 personalines parodas.
Nutapęs per 200 paveikslų, dalį jų tiesiog paleido į pasaulį, kad jie gyventų savąjį gyvenimą draugų, bičiulių, pažįstamų namuose ar muziejuje. Alfonsas Sereika save įvardindavo kaip realistą, kuriam labiausiai paklūsta aliejinė tapyba. Užsidegęs kūrybai, velionis tapė jūrą, miestų, gamtos vaizdus, natiurmortus, taip kurdamas savąjį stilių, kurį pats tautodailininkas yra pavadinęs primityvo ir profesionalaus braižo mišiniu. „Stilius susiformavo savaime. Didžiausias mano rūpestis buvo pajausti spalvą“, – sakė jis.
Alfonso Sereikos kūrybinis aktyvumas neliko nepastebėtas – 2015 m. jam, kaip liaudies menininkui, už reikšmingas personalines parodas, etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą Kretingos rajono savivaldybė paskyrė Kultūros ir meno premiją.
Kretingos rajon savivaldybė reiškia nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems, ir te lengva jam būna Kretingos žemė.
Velionio palaikai penktadienį (kovo 15 d.) 17 val. bus pašarvoti Kretingos laidojimo namų „Rimtis“ Didžiojoje salėje. Urna išnešama kovo 16 d. 14 val., laidojama senosiose Kretingos kapinėse.