Ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės taryba beveik vienbalsiai pritarė siūlymui Kretingos miesto stadionui suteikti Kretingos šaulių stadiono pavadinimą. Už šį sprendimo projektą balsavo 23 Tarybos nariai iš balsavime dalyvavusių 24, vienas susilaikė.
„Šiuo žingsniu iš dalies atkuriama tarpukario miesto istorija bei atsiranda erdvė skleistis Lietuvos šaulių sąjungos bei kretingiškių bendradarbiavimui ne tik krašto gynybos, bet ir kultūros bei sporto srityse“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės vicemerė, komisijos gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimams suteikti pirmininkė Vaida Jakumienė.
Kalbėdamas Tarybos posėdyje Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas akcentavo, kad mieste iki šiol neturime nė vieno objekto, kuris būtų tiesiogiai susijęs su tarpukario šaulių veikla, išskyrus stadioną. „Tokiu būdu mes tikrai įvykdome istorinį teisingumą, suteikdami Kretingos stadionui šaulių vardą, ir tas vardas būtų istorinėje erdvėje, kur jis iš tikrųjų ir buvo. Jis neatsiranda naujoje gatvėje, naujoje aikštėje, o toje erdvėje, prie kurios sukūrimo jie (šauliai) praktiškai ir prisidėjo“, – sakė J. Kanarskas.
„Praėjo 90 metų nuo stadiono toje vietoje įkūrimo. Tai buvo ne tik sporto, bet ir kultūros vieta, nes kampe, kur dabar yra dirbtinė aikštė, stovėjo šaulių namai, kur vyko ir kultūriniai renginiai“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys, istorikas Vaidas Kuprelis.
Pasak jo, atėjus sovietmečiui vieta buvo perimta, tačiau šaulių vykdytos veiklos liko, vyko ir sporto varžybos, ir dainų šventės. „Bet aišku, sovietmečiu kas buvo padaryta? Sunaikinta tai, kas ideologiškai buvo nepriimtina, tai yra – šaulių vardas. Ir čia aš norėčiau prisiminti romėnų sampratą genius loci – „vietos dvasia“. Tą vietos dvasią tarpukariu sukūrė šauliai, sovietmetis jos negalėjo panaikinti, jie pavadinimą galėjo pakeisti“, – sakė V. Kuprelis.
Ar šiandien būtų čia stadionas, sporto kompleksas, jeigu anuomet tarpukariu šauliai nebūtų išpirkę žemę ir pastatę stadioną?“ – retoriškai klausė Tarybos posėdyje taip pat dalyvavęs Lietuvos šaulių sąjungos atstovas Stasys Ignatavičius.
Remiantis istorine medžiaga, 1920 m. spalio 20 d. Kretingoje įvyko pirmasis šaulių susirinkimas, kuris laikomas Lietuvos šaulių sąjungos XV (Kretingos) šaulių rinktinės įkūrimo data. Vykdydama aktyvią veiklą, už tuo metu pradėto sodinti Kretingos miesto parko į rytus, 1933 m. Kretingos šaulių kuopa įgijo 1,22 ha žemės sklypą, kuriame vos per metus, 1934 m., įrengė aikštyną su stadionu (dalyje dabartinio Kretingos miesto stadiono teritorijos).
1934 metais „Trimite“ buvo paskelbtas straipsnis, kuriame rašoma: „Kretingos šaulių kuopa 1933 m. gavo iš miškų departamento žemės sklypą 1,22 ha. Tuoj buvo imtasi darbo. Sklype buvo labai daug akmenų ir kelmų. Lyginant sklypą reikėjo nuvežti ir iškasti apie 350 kubinių metrų akmenų. Reikėjo daug darbo jėgos ir lėšų. 1933 m. visas sklypas buvo išartas ir pusiau išlygintas. Išleista apie 800 litų. 1934 m. pavasarį darbas kuopos šaulių jėgomis ir samdytais žmonėmis buvo varomas toliau. Sklypas išlygintas ir apsėtas žole, įrengta aikštė futbolui, įrengti bėgimo takai, padaryti publikai sėdėti suolai, pastatyti sporto lankai, kartis vėliavai pakelti. Visas sporto stadionas aptvertas 2,10 metro aukščio lentų tvora. Pastatytas sportininkams namelis 9,70×5,20×3,10 metro. Visam įrengimui išleista 3507 litai. Čia neskaitoma didelė darbo dalis, atlikta kuopos jėgomis. Be to, daug prisidėjo prie žemės lyginimo darbų p. Kazimieras Tiškevičius. <…> Nuo šių metų birželio mėnesio sporto stadionu buvo galima naudotis. Jame buvo vykdoma rinktinės šventės dalis programos, suorganizuota 14 futbolo rungtynių. Sporto pramogas Kretingos visuomenė gausiai lanko. Per šiuos metus į stadioną atslankė pasižiūrėti sporto apie 6000 asmenų“.
Sovietmečiu, kaip ir visoje šalyje, Kretingos šaulių kuopos sklypas ir pastatai buvo nacionalizuoti. Apie 1953 m. šaulių stadiono vietoje, nugriovus šaulių namus, stadiono teritoriją praplėtus iki dabartinės Savanorių gatvės, buvo įrengtas naujasis miesto stadionas.