Pradžia » Naujausios » Gamta » Kartenos piliakalnio papėdėje lankytis nesaugu
Gamta

Kartenos piliakalnio papėdėje lankytis nesaugu

Karolio Kairio nuotr.
Karolio Kairio nuotr.

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos iniciatyva balandžio 16 d. potvynio padarinių Kartenos piliakalnio teritorijoje susirinko įvertinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Kretingos rajono savivaldybės administracijos bei Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos atstovai.

Po ryškių 2023 m. pabaigos–2024 m. pradžios vykusių potvynių ir ledonešių Minijos upėje, nuslūgus vandeniui Kartenos piliakalnio papėdėje, stebimi dideli infrastruktūros pažeidimai bei Minijos kranto reljefo pokyčiai. Teritorijoje nuplukdytas medinis pėsčiųjų tiltas, nunešta viena pavėsinė su suolais, informacinės rodyklės, automobilių atitvarai, įstrigę medžiai. Taip pat nuplauta dalis Minijos upės kranto, neliko dalies lauko kelio, išplauti pėsčiųjų takai, smėliu padengta visa papėdė.

Susitikimo dalyviai, užfiksavę visus potvynio padarinius ir pažeidimus, spręs, kokių priemonių reikia imtis ir kokius teritorijos bei infrastuktūros tvarkymo darbus numatyti, ieškoti finansavimo šaltinių.

Per 2023 m. Kartenos piliakalnio teritoriją aplankė 19 tūkst. 725 lankytojai, kuriuos fiksuoja teritorijoje esantis lankytojų skaičiuotuvas. Tad įvertinę šio objekto populiarumą, lankytojų ir vietos gyventojų pamėgtą maudynių bei kitas poilsiui ir laisvalaikiui naudojamas vietas Kartenos piliakalnio teritorijoje, raginame nesilankyti piliakalnio papėdėje! Vaikščioti bei naudotis joje esančia infrastruktūra yra labai nesaugu ir pavojinga. Minijos slėnio kraštovaizdį galite stebėti nuo Kartenos piliakalnio!

Kartenos piliakalnis su gyvenviete (u. k. 23783) 1997 m. buvo įregistruotas Kultūros vertybių registre. Objektas yra nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamasis paminklas. Vertingųjų savybių pobūdis: archeologinis, istorinis, kraštovaizdžio bei mitologinis. Vertingosios šio objekto savybės: žemės ir jos paviršiaus elementai – reljefas; faktai apie svarbius įvykius, tautosakos, literatūros ar kitus meno kūrinius, kurie susiję su objektu.

Tai vienas labiausiai legendomis ir padavimais apipintų Vakarų Lietuvos piliakalnių, kurį apie VIII–IX a. įsirengė čia įsikūrusi kuršių bendruomenė. Jam pritaikytas aukštai virš Minijos slėnio iškilęs kyšulys, iš šonų apsuptas bevardžio Minijos intako ir plačios griovos. Kuršių laikais Kartenos pilis buvo svarbus Ceklio žemės gynybinis ir administracinis centras, įėjęs į palei vakarinį žemės kraštą pastatytų pilių ir įtvirtintų gyvenviečių grandinę. Pirmąkart Kartenos vardas (lot. Cartine) buvo paminėtas 1253 m., Kuršo vyskupui ir Livonijos ordino magistrui dalinantis prieš metus užkariautas pietinių kuršių žemes.

 Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos inf.

Facebook komentarai
Dalintis:

Panašūs straipsniai

Palikite komentarą