Turtinga Kretingos miesto istorija mums paliko unikalių istorinio-kultūrinio paveldo objektų, kuriuos pavyko išsaugoti iki šių dienų. Vienas jų – seniausias Lietuvoje 1610 m. įrengtas miesto įkūrėją Joną Karolį Chodkevičių (1560–1621) menantis Saulės laikrodis.
Kadangi žmonių gyvenime laikas vaidina ypatingą vaidmenį, nes jo kaitą jaučiame kiekvieną akimirką, žmonija nuo pat savo civilizacijos pradžios norėjo geriau suprasti ir įvertinti jo pokyčius bei stengėsi jį kuo tiksliau išmatuoti.
Nuo akmeninių statinių, žyminčių Saulės ir Mėnulio kelionės dangaus skliautu ciklus, obelisko formos saulės laikrodžių iki atomų virpesius matuojančių atominių laikrodžių – toks yra laiko matavimo prietaisų nueitas kelias. Viduramžių astronomai saulės laikrodžių konstravimui pritaikė dangaus šviesulių koordinačių nustatymo principus ir sukūrė gnomonikos mokslą. Jie palenkė lazdą į dangaus sferos polių taip, kad jos su horizontu sudaromas kampas atitiktų vietovės geografinę platumą, nes tuomet valandų padalos tampa vienodos visiems mėnesiams. Pasviręs strypas arba vietoje jo naudojama trikampė plokštelė vadinama gnomonu, kurio šešėlis krenta ant plokštumos, kuri vadinama kadranu. Kadrane išgraviruojamos valandų ir kalendorinės žymos, ant kurių krinta gnomono šešėlis, Zodiako ženklai. Saulės laikrodžiai pagal plokštumos padėtį horizonto atžvilgiu yra kelių rūšių: horizontalūs, vertikalūs, poliniai ir pusiaujiniai.
Saulės laikrodžiais buvo tikslinami bokštų laikrodžiai, taip pat jais kartografijos darbuose buvo nustatoma vietovių geografinė platuma.
1610 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas J. K. Chodkevičius, pastatęs Kretingos pranciškonų vienuolyną, už kelių šimtų metrų nuo refektoriumo (valgomojo) pietrytinio kampo vienuolyno sode įrengė Saulės laikrodį – seniausią iš šiuo metu Lietuvoje žinomų parkų saulės laikrodžių, kurio autorius nežinomas. Parinktas natūralus riedulys, ant kurio viršūnės nušlifuotos dalies švinu buvo prilydytas 21×21 cm dydžio kadranas. Šis Saulės laikrodis tarnavo žmonėms daugiau kaip 300 metų, į jo šešėlį ne kartą žvelgė ir Kretingos pranciškonų vienuolyne gyvenęs Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849), kiti šviesūs žmonės. Saulės laikrodis – gražus ir prasmingas architektūrinis akcentas, teikiantis dvasingumo pastatui, sodui ar parko alėjai. Deja, pokario metais, uždarius Kretingos pranciškonų vienuolyną, nebeliko ir jo šeimininkų, o jo sode pradėję šeimininkauti Kretingos vidurinės mokyklos pedagogai nesugebėjo įvertinti šio istorinio paminklo vertės ir reikšmės, 1958 m. jį perkėlę į šios mokyklos meteorologinį kampelį ir jo viršūnę nudažę baltais dažais, nors laikrodžio kadranas dar kurį laiką galėjo būti išlikęs. Vienuolyną restauravus, akmuo buvo perkeltas į pietinį kiemą ir pastatytas prie šventoriaus tvoros, dažų sluoksnis nuo akmens viršūnės plokštumo pašalintas.
Apie 2000-uosius metus, tvarkant vienuolyno vidinį kiemą, akmuo buvo pastatytas jo centre, kur yra ir dabar, jo aukštis nuo žemės paviršiaus apie 80 cm. Šis seniausias Lietuvoje saulės laikrodis, kaip išskirtinis istorinio paveldo objektas, saugomas valstybės. Deja, jo akmeninis postamentas be laiko atskaitos skalės – kadrano – negali rodyti laiko ir tarnauti mokslo ir jo istorijai pažinti. Tik jį atkūrus, kas nereikalauja didelių lėšų, Kretingoje turėtume unikalų veikiantį turistinį objektą, kuris būtų įdomus ne tik kretingiškiams ir miesto svečiams, bet ir pasitarnautų Kretingos krašto moksleiviams ir pedagogams, kaip astronomijos ir mokslo pažinimo priemonė.
Saulės laikrodžiai gali tarnauti astronomijos mokslo sklaidai ir švietimui – jais galima akivaizdžiai atskleisti Saulės judėjimo ekliptika dėsningumus, kalendoriaus sudarymo principus, laiko skaičiavimo sistemų įvairovę, skirtumus tarp dekretinio, juostinio ir vietinio laiko ir kt.
Profesorius, mokslo istorikas, jo populiarintojas, daugybės knygų ir publikacijų autorius Libertas Klimka, tyrinėjantis saulės laikrodžių istoriją ir jų raidą mūsų šalyje, prisidėjęs įgyvendinant ne vieną šių laikrodžių Lietuvoje projektą, mielai sutiko kretingiškiams pagelbėti ir atliko sudėtingus ir tikslius skaičiavimus, reikalingus Saulės laikrodžio kadranui pagaminti. Šio Saulės laikrodžio atkūrimo idėją palaiko ir pranciškonų vienuolyno vadovybė. Savivaldybės paminklų apsaugos specialistams pasirūpinus reikalingais leidimais ir Savivaldybei skyrus tam lėšų, Saulės laikrodis galėtų būti atkurtas ir džiuginti žmones jau kitais metais. Non progredi est regredi – Neiti pirmyn, tai eiti atgal. Toks lotyniškas užrašas išgraviruotas ant vieno iš senovinių saulės laikrodžių…
Romualdas BENIUŠIS,
Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. MusuKretinga.lt portalo rubrikoje „Nuomonės“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias MusuKretinga.lt portalo redakcija neatsako.