Ar buvo galima išvengti skaudžios 38-erių metų kretingiškio Valdo Daukanto žūties? Nepaisant to, kad šį nelaimė atskleidė neįtikėtiną kretingiškių vienybę, ar tikrai vien tik jos pakanka? Ką ateityje reiktų daryti kitaip, kad tokie skausmingi atvejai nesikartotų?
Musukretinga.lt kalbinti kretingiškiai įsitikinę, kad paieška galėjusi būti efektyvesnė, nors Kretingos rajono policijos pareigūnai bendradarbiavę su įvairiausio lygio specialistais, kaip tvirtina komisaras Arūnas Pužauskas. Kitos savaitės viduryje jau suplanuotas Kretingos rajono policijos ir savivaldybės atstovų pasitarimas dėl galimų naujų priemonių, kokių Kretinga galėtų imtis, jog dingusių žmonių paieškos rajone vyktų sėkmingiau.
Trūko žemėlapių?
Tad kodėl, nepaisant susitelkusios bendruomenės, paieškos savanoriai skundžiasi pačios paieškos kokybe? Portalui musukretinga.lt nusiskundimų teko išgirsti iš kelių kretingiškių, bet išsamiausiai įvykių eigą atskleidusi moteris panoro likti anonime. Kretingiškės vardas ir pavardė redakcijai žinomi.
Kaip jau viešoje erdvėje pripažino ir mirusiojo artimieji, su policija Valdas susitiko dar ketvirtadienio vakarą, kai jam dėl sunkios ligos paūmėjimo buvo iškviesta greitoji pagalba ir kartu – policija. Tokios tvarkos laikomasi, pacientui turint tam tikrą diagnozę. Kaip jau žinoma, Valdas pats ir įleidęs policijos pareigūnus į namus. Pats kaip tik ir išėjęs bei, deja, taip ir nebesugrįžęs. Kadangi, pareigūnams dar esant Valdo namuose, labai greitai išaiškėjo, kad vyras išėjęs, pareigūnai tuoj pat bandė jo ieškoti.
„Žinau, kad ir policijos pareigūnai jo ieškojo dar ketvirtadienį – realiai iš tiesų anksti pradėjo ieškoti, tą patį vakarą. Tik nežinau, kiek intensyviai, – kalbėjo moteris. – Pati visas dienas dalyvavau paieškose. Pasigedau ir Kretingos šaulių, mačiau tik du žmones su apranga. Trūko ir fizinių žemėlapių, ir žmonių koordinavimo iš policijos pusės. Fizinę paiešką labiau koordinavo eiliniai žmonės, nei policija. Policininkai automobiliuose sėdėdavo ir iš automobilių koordinavo. Tik sekmadienį buvę 4 pareigūnai jau ir patys vaikščiojo“.
Pasigedo stipresnio koordinavimo
Moteris pasakojo, kaip vykusi pati paieška: „Susitardavome, kad po 2 valandų susitinkame toje pačioje vietoje. Sekmadienį „šluoti“ buvo lengviau, kai dalyvavo gal 100 žmonių. Tada eini nosies tiesumu ir žygiuoji iki teritorijos galo. Šeštadienį viskas vyko chaotiškiau, nes ir savanorių buvo mažiau. Nebuvo niekur – nei žemėlapiuose, nei telefonuose – žymimos jau išieškotos teritorijos. Į vieną vietą atvažiavome, tai mums buvo pasakyta, kad čia jau 17-as automobilis į tą pačią vietą atvažiuoja. Ieškojo, kad ieškot. Eini – o ten jau daugybė pėdų sniege. Niekas neinformavo, kur išieškota. Ieškojau ir penktadienį, pagal adresus apžiūrinėjau visus apleistus Kretingos statinius. Iš tiesų mus suklaidino tas dronų pakilimas. Galvojome, kad visos pievos, laukai išvarstyti, tad žiūrinėjome krūmus, griovius ir miestą. Ir apskritai man pasirodė, kad ne per daug pastangų buvo įdėta į paieškas. Vasaromis Kretinga skolina pareigūnus Palangai, o kodėl dabar nebuvo paprašyti mums padėti? Ar iš Klaipėdos negalėjo koks kriminalistas atvažiuoti?“
Šaulių buvo, tik neuniformuotų?
Ir iš kitų paieškoje dalyvavusių asmenų teko išgirsti nusiskundimą, kad, jų manymu, per mažai pirmomis dienomis į paiešką įsitraukę šauliai.
„Tai ypač nesuprantama, kai šventiniuose renginiuose jų susirenka tikrai gausiai“, – sakė taip pat anoniminiu panoręs likti kretingiškis (vyro vardas, pavardė redakcijai žinomi).
Tad ar iš tiesų šaulių paieškoje dalyvavo gerokai mažiau, nei eilinių kretingiškių? Su tokiu kaltinimu kategoriškai nesutinka Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos apskrities Jūros šaulių 3-ios rinktinės Kretingos šaulių 305-osios kuopos II-o būrio vadas Vaidotas Šukys. Jo teigimu, šauliai paieškoje dalyvavo, bet nedėvėdami uniformos.
„Tik meras ir dar vienas žmogus buvo su šaulio uniforma, – sakė V. Šukys. – Tik sekmadienį jau visi vilkėjo uniformas. O apskritai mes visi esame paprasti žmonės, turime savo darbus, tad ne visi ir galėjo dalyvauti paieškoje. Iš savo kuopos vado pasiskolinome ir termovizorius. Jis pats negalėjo atvykti, nes dirbo.“
V. Šukio būryje yra apie 30 šaulių. Būtent jo būrys ir įsitraukė į Valdo paiešką, tik Kretingos meras A. Kalnius priklauso kitam būriui, kaip sakė pašnekovas.
Kelti klausimus – natūralu
Musukretinga.lt pasiteiravo paties mero A. Kalniaus, ar, jo manymu, paieškoje dalyvavo pakankamai policijos pareigūnų, šaulių – be savanorių eilinių kretingiškių?
„Pirmąsias Valdo paieškas policijos pareigūnai organizavo jau ketvirtadienio vakarą, Valdui tik išėjus iš namų. Tiesa, tąkart dar tikėtasi, kad jis naktį sugrįš namo. Negrįžus, penktadienį paieškoms jau organizuotos gausesnės pareigūnų pajėgos bei Valdo ieškojo kone visi tądien dirbę Kretingos rajono policijos pareigūnai. Taip, savaitgalį pareigūnų paieškose jau dalyvavo mažiau, tačiau tuomet jau organizuotos savanorių gyventojų paieškos grupės, prie paieškų jungėsi ir šauliai, – sakė A. Kalnius. – Beje, į fizines Valdo paieškas Kretingos šauliai jau buvo įsijungę ir penktadienį. Tačiau tiek penktadienį, tiek šeštadienį jie nevilkėjo uniformų. Todėl kažkam gal ir pasirodė, kad tomis dienomis šauliai nedalyvavo paieškose. Taip pat, pažymėsiu, kad šauliai nėra statutiniai pareigūnai. T. y. tiek organizacijos veikloje, tiek tokiose paieškose jie dalyvauja tik savanoriškais pagrindais.“
O ar buvo galima ką nors padaryti geriau?
„Tiek kaip meras, tiek kaip šaulys pirmiausiai aš esu itin dėkingas visiems neabejingiems Kretingos rajono gyventojams, itin aktyviai įsijungusiems į Valdo paieškas. Natūralu, kad po nesėkmingai pasibaigusių paieškų tiek sau užduodame klausimą, ar mes patys viską padarėme, kas buvo mūsų jėgose, tiek ir kyla klausimai, ar viską ką galėjo bei turėjo padarė atsakingos tarnybos, – kalbėjo meras. – Šioje situacijoje sudėtingiausia buvo tai, kad nebuvo galima nustatyti kuriame kryptimi tiksliai Valdas buvo nuėjęs. T. y. paieškos teritorija buvo itin plati bei pagal gautus skirtingų žmonių skirtingus pranešimus pirmąsias dienas net manyta, kad galimai jis yra likęs kažkur mieste.“
Rajono vadovas tvirtino nuolat palaikęs ryšį tiek su Kretingos policijos komisaru, tiek su šaulių vadu, nuolat kartu aptardavo ir vienus ar kitus paieškų veiksmus.
„Visgi galutinius sprendimus dėl dingusių asmenų paieškos veiksmų priima ne meras ar šauliai, o būtent paiešką organizuojantys bei jai vadovaujantys policijos pareigūnai, – pabrėžė A. Kalnius. – Jie veikia pagal savo turimus algoritmus. Žmogaus iš pašalies spaudimas imtis vienų ar kitų veiksmų gali net atnešti daugiau žalos, nei naudos. Taip pat dėl būtinų papildomų policijos pajėgų skyrimo sprendimus jau priima paieškai vadovaujantys vietos policijos pareigūnai, bendradarbiaudami su Klaipėdos apskrities policijos komisariatu.“
Dronas aktyviausiai žvalgė ne ten
Meras sakė pats padėjęs pakviesti bei suaktyvinti gyventojus jungtis prie fizinių valdo paieškų, apžiūrėti savo valdas, peržiūrėti turimus vaizdo kamerų įrašus, tiek kvietęs paieškoje dalyvauti šaulius, tiek pats paskutines dvi dienas dalyvavęs fizinėse paieškose.
„Ir tiek, kiek galėjau padėjau koordinuoti skirtingų institucijų veiksmus. T. y. ėmiausi tų veiksmų, kuriuos mačiau tuo metu galįs padaryti“, – tvirtino A. Kalnius.
Kaip meras vertinąs faktą, kad dingęs kretingiškis rastas lauke, kai iki tol paieškai naudoti dronai jo nerado?
„Pasikartosiu, kad Valdo ieškota itin plačioje teritorijoje. Tad natūralu, kad net ir pakėlus droną ne viską buvo galima pamatyti. Net ir mes šeštadienį prie Valdo suradimo vietos fiziškai buvome priartėję apie 200 ar 300 metrų atstumu bei tąkart jo nepamatėme“, – atsakė.
Merui antrino ir komisaras A. Pužauskas, atkreipęs dėmesį, jog toje pusėje, kur Valdas sekmadieniui pagaliau buvo rastas, dronai aktyviai net neieškoję – dėl tuo metu turėtų duomenų, kur galima pamatytas kretingiškis.
Kretingos pareigūnai bendradarbiavo ir su Policijos departamentu
Pasiteiravome komisaro A. Pužausko, kodėl nebuvo pasitelkta policijos pajėgų iš Palangos ar ir Klaipėdos.
„Nebuvo būtinumo, – atsakė komisaras. – Jau penktadienį žinojome, kad Valdas negrįžta. Susiplanavome visus darbus: pasitelkti dronus, kinologus (ką ir darėme), sraigtasparnį. Bendravome su įvairaus lygio pareigūnais, net ir su Policijos departamentu. Be viso to dar reikėjo turėti pajėgų visam rajone, kad esant kitiems įvykiams galėtume reaguoti. Nenoriu per daug gilintis į techninius dalykus, bet pareigūnai turi ir pailsėti. Galų gale, kaip žinome, mūsų rajone ir yra ne per daugiausiai. Kita vertus, bendravome ir su meru, sužinojome, kad telkiami savanoriai, tad papildomų pareigūnų ir nereikėjo prašyti. Tiesiog susireguliavome, kas nukreips žmones“.
O ar tikrai savanorių ir pačios paieškos koordinavimas vyko sklandžiai? Išgirdęs paieškoje dalyvavusių žmonių nusiskundimus žemėlapių trūkumu, nesužymėjimu apieškotų teritorijų ir t.t., A. Pužauskas stebėjosi: „O iš kur tuos žemėlapius ištraukti? Pripirkt, prigaminti? Mes turėjome pranešimų, kad į Valdą panašų žmogų matė tai toj, tai kitoj vietoj – ten ir ieškojome. Gal kai kurie pranešimai ir suklaidino, bet taip visuomet būna. Bet kokiu atveju dėkojame kiekvienam bandžiusiam padėti. Visi šaunuoliai. Mes juk ir prašėme pranešti mums, pamačius į Valdą panašų žmogų, o ne pamačius Valdą. Tai yra, neprašėme žmonių tikrinti asmens tapatybės. O kad išžiūrėtas teritorijas žmonės praėjo po kelis kartus, tai kartais grupė praeina, o kartais žmonės išsiskleidžia. Būtent pastaruoju atveju ir yra efektyvesnė paieška, kas ir buvo daroma sekmadienį“.
Sprendimas – daugiau vaizdo kamerų
Tad kodėl tokiu būdu – virtinei žmonių išsiskleidžiant – nebuvo ieškoma nuo pat pirmosios dienos?
Nuo tiesioginio atsakymo komisaras išsisuko, tiesiog paaiškinęs, kad savanoriai buvo paskirstyti vykdyti fizinę paiešką, o pareigūnai tikrino vaizdo kameras, ieškojo kamerų savininkų.
O kodėl nebuvo išnaudotos pačios pirmosios Valdo dingimo valandos dar ketvirtadienį, juolab, kad pareigūnai su juo išeinančiu net susitiko?
„Ketvirtadienį pareigūnai buvo iškviesti ne į dingusio asmens paiešką, o į kitą įvykį. Taip, jis praėjo pro policijos automobilį, bet ką tai dabar keičia?“ – klausė į klausimą atsakė komisaras.
Apibendrindamas pokalbį komisaras akcentavo, kad paieškoms labai gelbsti vaizdo kameros, bet būtent toje teritorijoje, kur rastas Valdo kūnas, kamerų ir nebuvo.
„Jau seniai Savivaldybės prašom kamerų, bet tai – juk brangu. Ir kamerų reikia ne tik mieste ir aplink miestą, bet ir rajone. Kita vertus, tokios skaudžios nelaimės dažnai inicijuoja pokyčius, tad gal kamerų ir bus daugiau įrengta“, – svarstė A. Pužauskas.
Įvykio analizei rinksis trečiadienį
Meras A. Kalnius portalui musukretinga.lt patvirtino, kad kitą trečiadienį jau yra suplanuotas Kretingos rajono policijos ir savivaldybės atstovų pasitarimas dėl galimų naujų priemonių, kokių būtų galima imtis, kad dingusių žmonių paieškos rajone vyktų sėkmingiau.
„Viena iš tų galimų priemonių, kurią įvardija ir policijos pareigūnai, tai vaizdo stebėjimo kamerų tinklo plėtra rajone, – pritaria komisarui meras. – Tačiau ir tų pačių kamerų mes niekada nepristatysime tiek, kad galėtumėme stebėti kiekvieną rajono gatvę. Kartu kyla klausimas, ar tikrai jų ir reikia kiekvienoje gatvėje. Galbūt yra ir kitų priemonių, kurių galėtų imtis savivaldybė bei tai padėtų policijai efektyviau organizuoti dingusių žmonių paieškas. Tikiuosi, kad po susitikimo su policijos pareigūnais rasime naujų sprendimų.“
Dar iki nelaimės buvo suplanuota šiemet į modernesnes pakeisti 6 jau esamas vaizdo stebėjimo kameras bei dar dvi naujas kameras įrengti Pastauninko parke, kaip teigė meras.
„Tiesa, šių metų biudžetą Taryba tvirtins vasario pradžioje bei tai bus puiki proga aptarti su Taryba dėl galimybių rasti lėšų spartesnei vaizdo stebėjimo kamerų tinklo plėtrai rajone. Policijos nuomone, papildomų kamerų reikėtų ne tik Kretingos mieste, bet ir Kūlupėnuose, Kartenoje, Jokūbavo kryptimi, prie Kretingsodžio, Padvarių bei kt.“ , – atkreipė dėmesį A. Kalnius.
Ligita Sinušienė,