Ką tik pasibaigusi Berlyno valstybinio katedros choro viešnagė Lietuvoje nepaliko jam abejingų ir džiugu, kad prie to svariai prisidėjo aktyvi Kretingos evangelikų liuteronų bendruomenės narė pedagogė Rūta Šulskienė, šį chorą pirmą kartą pakvietusi į Lietuvą dar 2019 m., o šiemet sudariusi jo viešnagės programą ir jį lydėjusi po visą šalį.
Garsusis choras savo istoriją skaičiuoja nuo 1465 m. ir jis, kad ir kur koncertuotų, visada sulaukia šilčiausių klausytojų simpatijų ir muzikos profesionalų gero įvertinimo. Šiam chorui nuo 2002 m. vadovauja 56-erių metų Berlyno menų universiteto chorinio dirigavimo katedros profesorius Kai Uwe Jirka, Hanoverio muzikos ir teatro universitete baigęs bažnytinės muzikos ir chorinio dirigavimo studijas. Kad pasiektų tokį aukštą lygį, berniukams nuo pat mažens tenka sunkiai dirbti. Šiuo metu šio garsaus choro sudėtyje dainuoja apie 250 berniukų, jaunuolių ir vyrų nuo 5 iki 25 metų. Jie tobulinasi įvairaus lygio mažesniuose kolektyvuose nuo pradinio dainavimo lygio iki po visą pasaulį gastroliuojančio choro. Šie senąją ir naująją muziką įvairiomis kalbomis giedantys ir dainuojantys vaikinai savo garbingu pasirodymu ir elgesiu užsienyje puikiai atstovauja Vokietijai ir yra patys geriausi savo šalies ambasadoriai. Choro repertuaras labai platus, choristai gerai įvaldę daugybę sakralinės ir pasaulietinės muzikos kūrinių nuo renesanso iki šių dienų.
Apie šį chorą sklando legendos, nes jis buvo nominuotas prestižiniam „Grammy“ apdovanojimui ir koncertuoja garsiausiose pasaulio koncertų salėse. Kadangi evangelikai liuteronai pasižymi kuklumu, tokie jie išlieka ir per gastroles užsienyje, savo elgesiu, kukliu apsirengimu ir šiltu bendravimu su visais žmonėmis. Choristai taip pat tampa ir gerumo ambasadoriais: nemokamai gieda ir dainuoja ne tik bažnyčiose, koncertų salėse, bet ir aikštėse, skveruose, kitur. Choro vadovas įsitikinęs, kad dainavimas chore prisideda prie asmenybių formavimo, todėl daug dėmesio skiriama ir jaunųjų dainininkų pilietiškumo ugdymui, ką matėme ir per jų viešnagę Lietuvoje. Kretingoje 50 dalyvių choras giedojo pamaldose evangelikų liuteronų bažnyčioje, vėliau koncertavo ir katalikų bažnyčioje, kur sulaukė klausytojų susižavėjimo ir ovacijų. Choro viešnagės Lietuvoje organizatorės R. Šulskienės lydimas choras apsilankė ir Padvarių socialinės globos namuose, kur jų atliekami kūriniai ir bendravimas šių namų kolektyvui ir globotiniams paliko neišdildomą įspūdį ir kur kalbos apie tai netyla iki šiol.
Viešnagei Lietuvoje choras paruošė kompozitoriaus Vaclovo Augustino aranžuotą lietuvių liaudies dainą „Anoj pusėj Dunojėlio“, kurią klausytojai sutikdavo ypač šiltai, kaip ir choro atliekamą Liudviko van Bethoveno „Odę džiaugsmui“, tapusią Europos Sąjungos himnu, kurį klausytojai pagerbia atsistodami. Choristai ir juos lydėjusieji aplankė ir masinių žudynių vietą Kvecių miškelyje, kur per nacistinę okupaciją 1941 m. buvo nužudyta apie 700 žmonių. Jaunieji choristai ir jų vadovai nevengia savo šalies istorijos tamsiosios pusės ir apsilankydami masinių žudynių vietose, koncertuodami žydų bendruomenėse pagerbia nekaltas aukas ir tarsi atsiprašo už jų protėvių padarytus nusikaltimus.
Šio choro vizitą Kretingoje paįvairino miesto stadione trenerio Valdo Trakio surengtos draugiškos futbolo rungtynės tarp jaunųjų choristų ir Kretingos futbolo mokyklos bei „Minijos“ futbolo akademijos auklėtinių. Rungtynės sukėlė daug emocijų ne tik jų dalyviams, bet ir juos palaikantiesiems – tribūnose girdėjosi ne tik skanduotės, bet ir dainos, į stadioną priviliojusios pro šalį ėjusius praeivius. Šias nuotaikingas varžybas vainikavo vyresnių choristų ir jungtinės Kretingos komandos, kurioje žaidė treneriai Valdas Trakys, Martynas Viluckas ir jo auklėtinės vyresnės mergaitės, rungtynės, kurias svečiams pavyko laimėti 2:1.
Turininga choro viešnagė Lietuvoje buvo pratęsta Klaipėdoje ir Vilniuje, kur choras koncertavo Šv. Kazimiero bažnyčioje Kristupo muzikos festivalio klausytojams. Pilnutėlė bažnyčia savo aplodismentais ilgai nenorėjo paleisti šių juos sužavėjusių jaunųjų dainininkų.
Reikėtų pastebėti, kad šio pasaulinio lygio choro viešnagė Kretingoje nesulaukė jam deramo rajono kultūros darbuotojų, valdžios ir klausytojų dėmesio. Gal tam turėjo įtakos tuo metu Kretingoje vykęs tarptautinis senosios muzikos festivalis, taip pat koncerto katalikų bažnyčioje nepatogus dienos laikas, kai festivalio koncertai įprastai vyksta po vakaro pamaldų. Norisi tikėti ir tuo pačiu palinkėti Kretingos evangelikų liuteronų bendruomenei ir jos aktyviai narei R. Šulskienei, kad ateityje šio nuostabaus charizmatiško choro vizitai ne tik nenutrūktų, bet ir taptų tradiciniais, kas garsintų Kretingą visoje Lietuvoje ir stiprintų vietos katalikų ir evangelikų liuteronų glaudesnį bendradarbiavimą, kas šiuo metu vyksta Klaipėdoje, kur abi religinės bendruomenės prisideda renkant aukas sovietinės valdžios pokariu nugriautai evangelikų liuteronų Šv. Jono bažnyčiai atstatyti. Norėtųsi, kad prie šio choro viešnagių organizavimo prisidėtų ir rajono valdžia, nes tokie vizitai – tai ne tik kultūrinė ir dvasinė atgaiva vietos žmonėms, bet ir bendradarbiavimo bei supratimo tarp draugiškų Europos Sąjungos tautų ir valstybių stiprinimas.
Romualdas BENIUŠIS