22-ųjų narystės NATO metinių proga Rotušės aikštėje bus iškelta aljanso vėliava

Kovo 29-ąją sukanka 22-eji metai, kai Lietuva tapo stipriausios pasaulyje gynybinės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) nare. Kasmet minint narystės NATO metines, pagrindinėse Lietuvos miestų ir miestelių aikštėse iškeliamos šios organizacijos vėliavos. Sekmadienį vėliava suplevėsuos ir Kretingos miesto Rotušės aikštėje.

Per 22 metus NATO tapo neatsiejama mūsų saugumo dalimi – nuo oro policijos misijos iki sąjungininkų karių buvimo Lietuvoje. Narystė NATO yra pagrindinė Lietuvos saugumo garantija, o kartu ir atsakomybė, kurią Lietuva prisiima stiprindama gynybą, investuodama į pajėgumus ir gerindama sąlygas veikti drauge su sąjungininkais.

NATO: politinis-karinis aljansas ir Lietuvos narystė jame

Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija – NATO įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, 12-ai valstybių pasirašius Šiaurės Atlanto Sutartį. NATO buvo sukurta pirmiausia siekiant apsiginti nuo Sovietų Sąjungos ir užkirsti kelią jos ekspansijai Europoje.

Sutartimi NATO narės suformavo valstybių bendruomenę, grindžiamą demokratijos, asmens laisvės ir teisinės valstybės principais. Europos ir Šiaurės Amerikos valstybės susivienijo tam, kad politinėmis ir karinėmis priemonėmis užtikrintų visų Aljanso narių laisvę ir saugumą. NATO pagrindas buvo ir išlieka kolektyvinė gynyba, įtvirtinta Vašingtono sutarties 5-ajame straipsnyje, kuris numato, kad ataka prieš vieną NATO valstybę yra ataka prieš visas.

Per 77-erius gyvavimo metus NATO tikslai iš esmės nepasikeitė, o Vašingtono Sutartis nebuvo perrašyta. Vieninteliai iki šiol padaryti pakeitimai yra susiję su naujų narių stojimo į Aljansą protokolais. Nuo 1949 m. iki dabar NATO iš 12-os išaugo į 32-jų valstybių narių Aljansą. Naujausios narės yra Suomija ir Švedija, įstojusios atitinkamai 2023 m. ir 2024 m.

1994 m. Lietuva pateikė paraišką dėl narystės NATO. Vykdydama politines ir karines reformas, Lietuva 10 metų kryptingai siekė tapti pilnateise sąjungininke ir tai pasiekė 2004 m. kovo 29 d. Tą dieną Šiaulių oro bazėje nusileido NATO naikintuvai, kurie iki šiol nepertraukiamai saugo Baltijos valstybių oro erdvę.

Lietuva aktyviai dalyvauja Aljanso sprendimų priėmimo procese, operacijose ir iniciatyvose, vysto karinius pajėgumus pagal NATO reikalavimus. Reaguodama į geopolitinius pokyčius, Lietuva  kartu su sąjungininkais tikslingai didina gynybos finansavimą, stiprina karines pajėgas, gerina jų parengtį, vysto būtinus pajėgumus ir infrastruktūrą, siekdama užtikrinti, kad kiekvienas NATO teritorijos centimetras būtų ginamas.

2014 m. Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus agresiją rytų Ukrainoje, NATO valstybės pripažino, kad karinės grėsmės niekur nedingo. Todėl Aljansas sutelkė dėmesį į atgrasymą ir kolektyvinę gynybą, inicijuodamas transformaciją – perėjimą nuo krizių valdymo užsienyje prie savo teritorijos ir gyventojų gynybos.

2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, tų pačių metų birželio 29 d. NATO viršūnių susitikime Madride buvo priimta nauja NATO strateginė koncepcija. Joje įvertinta saugumo aplinka, nustatyti Aljanso strateginiai tikslai ir uždaviniai ateinančiam dešimtmečiui. Sutarta stiprinti atgrasymą ir gynybą visose srityse – sausumos, oro, jūrų, kibernetinės erdvės ir kosmoso – taikant 360 laipsnių požiūrį į grėsmes. Rusija įvardinta kaip didžiausia tiesioginė ir ilgalaikė grėsmė Aljansui, terorizmas – kaip asimetrinė grėsmė. Madride buvo pradėta plataus masto pertvarka, sugrįžtant prie atgrasymo ir kolektyvinės gynybos kaip pagrindinės NATO užduoties.

NATO valstybių ir vyriausybių lyderiai 2023 m. Vilniaus ir 2024 m. Vašingtono susitikimuose, remdamiesi Madride nustatytais uždaviniais, priėmė svarbius sprendimus dėl tolesnio atgrasymo ir kolektyvinės gynybos stiprinimo, sąjungininkų pasirengimo reaguoti į grėsmes užtikrinimo, taip pat gynybos pramonės skatinimo. Svarbiausias Vilniaus NATO viršūnių susitikimo rezultatas – naujos kartos regioniniai gynybos planai. Juos patvirtinus tapo aišku, kaip ir kokiomis pajėgomis Lietuva kartu su sąjungininkais gintųsi galimos Rusijos agresijos atveju.

2023 m. taip pat priimtas sprendimas perkelti Vokietijos brigadą nuolatiniam dislokavimui Lietuvoje. Tai istorinis sprendimas tiek Vokietijai, tiek Lietuvai, turintis didžiulę reikšmę mūsų regiono saugumui. Šis sprendimas, be kita ko, yra NATO regioninių gynybos planų dalis.

2024 m. įsteigtos daugianacionalinės Sąjungininkų reagavimo pajėgos (angl. Allied Reaction Force), gebančios greitai reaguoti į grėsmes visomis kryptimis. Jos pakeitė iki tol veikusias NATO greitojo reagavimo pajėgas.

2025 m. Hagos viršūnių susitikimas svarbus dėl sprendimo nuosekliai ir reikšmingai didinti gynybos išlaidas. Aljanso valstybės sutarė iki 2035 m. pasiekti, kad kasmet gynybai ir saugumui būtų skiriami 5 % BVP. Šis sprendimas atspindi Europos sąjungininkų įsipareigojimą didinti savo atsakomybę ir karinę galią NATO viduje. Jungtinės Amerikos Valstijos išlieka įsipareigojusios Aljansui.