Dokumentų paroda „Pavasario atšvaitai lietuvių etninėje kultūroje: pavasario švenčių papročiai ir simboliai“

Atsisveikindami su šaltuoju metu laiku, laukiame šilumos – gamtos atbudimo. Senovėje žmogus ypač buvo priklausomas nuo gamtos ir privalėjo sekti visus ženklus, žinoti pokyčius ir planuoti darbus, o gal – net gyvenimo ritmą. Lietuvių kalendorinių pavasario švenčių papročiai siekia gilią senovę. Jų pėdsakai randami ir dabartinėse krikščioniškose šventėse. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiamos kaip gamtos atbudimo šventė, o atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Kristaus prisikėlimu. Kiaušiniai, kaip gyvybės simbolis, buvo svarbūs per visas pavasario šventes.

Sužinoti apie lietuvių senąsias pavasario švenčių tradicijas – kokios jos buvo ir ką reiškė jų simboliai – galite apsilankę Kraštotyros ir informacijos skaitykloje parengtoje dokumentų parodoje.