Neekranizuota Salantų istorija: buvusio kino teatro praeities pėdsakais

Reklama

Salantai. Šio miesto pavadinimas daugeliui neatsiejamas nuo legendinės kavinės „Pakalnutė“. Tačiau šį kartą – ne apie tai. Vos už kelių žingsnių nuo jau minėtos kavinės stūkso dar vienas įdomus objektas – buvęs kino teatras. Nors dabar pastatas nėra atviras visuomenei, visgi retkarčiais čia buvo organizuojamos pavienės iniciatyvos, leidusios trumpam atverti buvusio kino teatro duris, primenant vietiniams bei svečiams jo praeitį.

Žvelgiant per istorinę prizmę, 1952 metais Salantuose duris atvėręs kino teatras buvo tipinis to meto santvarkos atspindys. Apie tai liudija ir ant fasado iki šiol išlikęs pavadinimas „Už taiką“. Sovietmečiu tokios kino salės mažesniuose ar kiek didesniuose miesteliuose veikė kaip svarbūs kultūriniai bei ideologiniai centrai, todėl neatsitiktinai tokius idealizuotus pavadinimus turėjo ir kiti kino teatrai – „Pergalė“ (Vilniuje), „Tėvynė“ (Ukmergėje), „Palydovas“ (Šiauliuose) bei aibė kitų pavyzdžių. Taigi, Salantuose esantį pastatą šiandien įdomu tyrinėti ne tik kaip vietos bendruomenės susibūrimo erdvę, bet ir kaip tuometinės santvarkos socialistinio realizmo architektūros pavyzdį.

Žinoma, jog kino teatras „Už taiką“ Salantuose veikė kelis dešimtmečius: 200 vietų turinčioje salėje kasdien vykdavo po du kino seansus, o savaitgaliais – net po tris. Suprantama, jog tai buvo svarbi vietos gyventojų susibūrimo, o šiandien ir ten besilankiusių žmonių prisiminimų, vieta. Per savo gyvavimo laikotarpį kino teatro pastatas patyrė tam tikrų transformacijų – 1997 m. čia įsikūrė kepykla „Salantų duona“, kuri veikė maždaug iki 2006 m.

Nepaisant to, jog kino teatras uždarytas ir nebeatlieka savo pirminės funkcijos, žvelgiant į pagrindinį fasadą vis dar galima pamatyti to laikotarpio architektūrai būdingus bruožus: jaučiamas didybės ir monumentalumo įspūdis, dėl griežtos simetrijos ir pastatą vertikaliai skaidančių piliastrų bei profiliuotos arkos virš įėjimo, pastatas iš pirmo žvilgsnio primena ne kino teatrą, bet rūmus ar šventyklą, kur sąmoningai atkartojami klasikinei architektūrai būdingi motyvai.

Istorijos ir buvusio laikmečio nepakeisime, lygiai taip, kaip ir neištrinsime šio pastato atsiradimo bei jo tolimesnio buvimo, kuris, atsisakant išankstinių nuostatų, visgi pakankamai tampriai susijęs su Salantų gyventojų ir svečių čia paliktais prisiminimais…

Archifasono inf.