Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka šiais metais demonstruoja lėtesnes apsukas nei praėjusiais metais. Tokį sulėtėjimą didžiąja dalimi lemia prastesni gyventojų lūkesčiai dėl ateities ir dėl infliacijos sumažėjusi gyventojų perkamoji galia, skelbia įregistruotų NT sandorių dinamiką stebintys Registrų centro analitikai, rašoma Registrų centro pranešime spaudai.
Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje iš viso įregistruota 98,8 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 18 proc. mažiau nei praėjusių metų sausį-rugsėjį (120,2 tūkst.). Vien tik šių metų rugsėjį įregistruota 10,9 tūkst. NT sandorių, arba 20,5 proc. mažiau nei 2021 metų rugsėjį (13,7 tūkst.), tačiau 5 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį (10,4 tūkst.) „Visus šiuos metus stebėjome maždaug tolygų NT sandorių skaičiaus atsilikimą nuo praėjusių metų. Metų pradžia tradiciškai buvo ramesnė, vėliau rinką atvėsino Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Artėjant vasarai NT rinka paprastai suaktyvėja, tačiau šių metų geopolitinė ir šalies ekonominė situacija neleido NT sandorių kreivei smarkiai kilstelti į viršų. Atėjus rudeniui matome, kad šių metų bendras rezultatas greičiausiai bus maždaug penktadaliu kuklesnis nei pernai“, – teigia Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis. „Vis dėlto, labai dėl to nerimauti nereiktų, kadangi šių metų rezultatas iš esmės atitinka tą situaciją, kurią matėme iki prasidedant pandemijai, t.y. 2019 metais, kurie, dera prisiminti, tuomet taip pat buvo iki tol rekordiniai“, – priduria jis.
