Kretingos rajone veikia keturios ugniagesių komandos – Darbėnų, Kartenos, Salantų ir Baublių. Visų šių komandų patalpos yra atnaujintos, todėl ugniagesiams sudarytos puikios darbo sąlygos – įrengti dušai, virtuvės, įrengti sporto ir poilsio kambariai, pertvarkyta šildymo sistema, kad būtų galima prisijungti prie šilumos siurblių, kuriems elektros energiją tieks saulės moduliai, todėl naudojama tvari elektros energija.
„Mums svarbu išlaikyti savivaldybės ugniagesių komandas, nes tik tokiu atveju galime užtikrinti, kad ištikus nelaimei ugniagesiai atskubės į įvykio vietą laiku. Maža to, ugniagesiai ne vien gelbėja žmonių gyvybes gaisruose ar traukia nukentėjusiuosius iš sumaitotų automobilių įvykus eismo įvykiams, jie padeda savivaldybės gyventojams ištikus ekstremalioms situacijoms. Pavyzdžiui, šią žiemą užklupus stipriai pūgai, ugniagesiai gelbėtojai padėjo pavežti mokinius ir atliko kitus darbus. Ugniagesiai savivaldybėje daug dėmesio skiria gaisrų prevencinėms veikloms.“ – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.
Pasak Kretingos rajono mero, savivaldybėje apsilankę atstovai iš Blankenfeldo-Mahlow apskrities Vokietijoje, kurie yra Kretingos tarptautinio bendradarbiavimo partneriai, pastebėjo, kad pagal savo teritorijos dydį ir gyventojų skaičių, rajonas neturi pakankamai ugniagesių komandų. Atstovai rekomendavo kretingiškiams stiprinti ir didinti finansavimą ugniagesių komandoms savivaldybėje.
„Kretingos ugniagesių tarnybos komandos yra pilnai sukomplektuotos ir yra aprūpintos visomis būtinomis darbo priemonėmis, todėl žmonės gali jaustis saugiai. Darysime viską, kad dar labiau sustiprintume savivaldos ugniagesių tarnybą.“ – pabrėžė Kretingos rajono meras.
Meras, kalbėdamas apie Kretingos rajono ugniagesių tarnybą, teigė, kad šiandien ugniagesių gelbėtojų automobilių parką galėtų papildyti dar keli automobiliai su cisternomis, kuriuose būtų galima gabenti gaisro gesinimui naudojamą vandenį.
Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai šiandien vadovauja Nerijus Ciparis, kuris eiti vadovo pareigas pradėjo 2016 metais ir nuo to laiko iš pagrindų atnaujino visų keturių ugniagesių komandų pastatus ir automobilių parką. Maža to, tarnyba turi įsigijusi gelbėjimo roges ir valtį, todėl gali ištraukti skenduolius ir žvejus, kurie dažnai neįvertina ledo storio ir įlūžta.
Vis dėlto, Kretingos rajono ugniagesių vadovas pastebi, kad savivaldybių ugniagesiai yra nepakankamai vertinami. Valdžia teigia, kad ugniagesiai, dirbantys savivaldybėse, stokoja reikiamos kvalifikacijos, todėl juos būtina prijungti prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD).
Kiek pavyko ugniagesių pastatų renovuoti, kuriuose dirba ugniagesių komandos?
Kretingos rajone veikia keturios ugniagesių komandos, kurių visi pastatai yra renovuoti. Visus minėtus pastatus reikėjo remontuoti iš pagrindų, nuo nulio, nes infrastruktūra buvo atgyvenusi, o darbo vietos neatitiko higienos, saugos bei kitų standartų, kurie įstatymiškai keliami darbuotojo darbo vietai.
Atnaujinant rajono gaisrines sudėjome naujas grindis, pertvarkėme elektros instaliacijas ir šildymo sistemą. Modernizavome dušus, įrengėme virtuves ir poilsio patalpas. Svarbu paminėti, kad net 99 proc. lėšų patalpų atnaujinimui skyrė savivaldybė. Vienos gaisrinės modernizavimas kainavo apie 50 tūkst. eurų.
Kaip atrodė ugniagesių tarnybos ūkis iki Jums pradedant vadovauti?
Tarnybos ūkis buvo prastos būklės, todėl nuo pat vadovavimo pradžios, kėliau sau uždavinį – sukurti deramas darbo sąlygas darbuotojams. To kryptingai siekiau, todėl šiandien galiu pasidžiaugti, kad drauge su komandomis turime galimybe dirbti atnaujintose patalpose.
Pavyzdžiui, anksčiau tam, kad įsipilti vandens į arbatinuką, norint užsiplikyti arbatos ar kavos, reikėdavo vandenį pilti nuėjus į dušą, kur bėgdavo vanduo. Tuo tarpu, dabar turime įrengtas virtuves, kur ugniagesiai gali išgerti arbatos ar kavos bei pasišildyti maistą, kai budi per naktį.
Kodėl buvo svarbu modernizuoti ugniagesių tarnybų pastatus?
Lietuvos darbo kodekso 260 straipsnis reglamentuoja, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Negana to, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.
Vadovaujantis įstatymais, man, kaip vadovui, buvo labai svarbu užtikrinti, kad darbuotojai galėtų dirbti tinkamose sąlygose. Ugniagesiai, kurie kasdien rizikuoja savo gyvybėmis, turi teisę dirbti tokiose patalpose, kur yra įrengtos poilsio zonos, virtuvės, dušai ir tualetai. Maža to, esu įsitikinęs, kad modernios darbo sąlygos motyvuoja darbuotojus dirbti geriau, atsakingiau ir su noru eiti į darbą. Noriu paminėti, kad gaisrinių atnaujinimo darbai dar labiau sustiprino mūsų kolektyvą, nes ugniagesiai savanoriškais pagrindais patys vykdė tam tikrus atnaujinimo darbus.
Gal įsigijote naujų gaisrinių automobilių, gaivinimo technikos ar kitų priemonių, kurios itin svarbios kasdieniniame darbe?
Šiemet planuojame įsigyti dar vieną transporto priemonę. Noriu pasidžiaugti, kad nuo 2016 metų pakeitėme visas tarnybines transporto priemones, atsisakydami iki tol naudotų sovietinių ZIL ir GAZ markės automobilių. Kartenos ugniagesių komanda, esanti arčiausiai prie Šiauliai – Palanga magistralinio kelio, turi išskirtinai automobilį su 5-ių kubų vandens cisterna ir siurbliu.
Pirkdami automobilius renkamės tuos, kurie turi didelį pravažumą ir yra varomi keturiais ratais, nes su tokia technika galime greičiau privažiuoti prie atokių sodybų ar kitų objektų.
Dabar svarstydami, kokį automobilį pirkti, nebeturime sukti galvos dėl gaisrinės aukščio. Anksčiau, kai patalpos nebuvo atnaujintos, garažų durys buvo pritaikytos sovietiniams automobiliams, kurie buvo žemesni. Džiugu, kad šiandien tokios bėdos neturime ir galime pasirinkti tokius automobilius, kurie atitinka mūsų poreikius ir techninius parametrus, o ne gaisrinės durų išmatavimus.
Koks Jūsų tarnybos šių metų biudžetas? Gal galite išskirti savivaldybės ir VRM finansavimą?
Šiemet Vyriausybė deleguotai funkcijai atlikti skyrė mūsų rajono tarnybai 573400 eurų sumą. Visa ši paskirta suma bus naudojama vien ugniagesių atlyginimams išmokėti. Deja, bet šių pinigų gali nepakakti – skaičiuojame, kad pritrūks apie 30-40 tūkst. eurų. Tiesa, manome, kad iš dalies šią sumą gebėsime kompensuoti, nes ketiname vieną ugniagesį kolegą išleisti tėvystės atostogų.
Svarbu paminėti, kad jau dabar vieną mūsų ugniagesio etatą pilnai finansuoja savivaldybė, nors tai turėtų daryti nacionalinė valdžia – Vidaus reikalų ministerija ir PAGD. Šiemet planuojame iš savivaldybės gauti daugiau nei 100 tūkst. eurų.
Ko šiandien trūksta savivaldybių ugniagesiams, kad jie galėtų dirbti?
Tiek PAGD, tiek savivaldybių ugniagesiai atlieka svarbų darbą, nes gelbsti žmonių gyvybes ir jų turtą. Sudėtinga suprasti, kodėl valstybė laiko ugniagesius, dirbančius savivaldybėje, antrarūšiais ir netgi nepakankamai kvalifikuotais. Valstybės požiūris į savivaldybių ugniagesius, kai raginama pastaruosius prijungti prie PAGD, nes jie esą nesugeba užtikrinti priešgaisrinės saugos funkcijos, yra klaidingas ir žalingas visai priešgaisrinei sistemai Lietuvoje.
Ugniagesių tarnybos mažuose miestuose ar kaimo vietovėse gali išlikti tik tokiu atveju, jei yra remiamos savivaldos valdžios. Kretingos rajono meras ir taryba siekia, kad krašto gyventojai prireikus gautų kokybiškas ir greitas ugniagesių paslaugas, todėl atitinkamai finansuoja mūsų tarnybą.
Neapsiribojame vien gaisrų gesinimu, tačiau ir gelbstime nukentėjusiuosius eismo įvykiuose. Šiemet ketiname įsigyti hidraulinę įrangą, kuri reikalinga gelbėjimo darbams avarijose. Vykdome gelbėjimo darbus ir vandenyje – turime gelbėjimo roges, todėl galime iš vandens ištraukti skenduolius ar įlūžusius žvejus, kurie dažnai neįvertina vandens telkinio ledo storio.
Savo savivaldybėje turime nemažą Šiauliai – Palanga magistralinio kelio atkarpą, todėl, natūralu, kad turime vykti ir į eismo įvykius. Iškvietimai, kai skubama į autoįvykius, sudaro apie 15-18 proc. visų tarnybos iškvietimų per metus.
Visi mūsų darbuotojai yra aprūpinti kvėpavimo organų apsaugos aparatais, todėl ugniagesiai vykdant gelbėjimo darbus yra apsaugoti nuo įvairios koncentracijos kenksmingų medžiagų galimo įkvėpimo. Kvėpavimo organų apsaugos aparatą sudaro kaukė, suslėgtojo oro balionas ir tvirtinimo plokštė, prie kurios pritaisytas slėgio reduktorius.
Nuolat atnaujiname ugniagesių aprangą, kuri nevaržytų judesių ir svarbiausia būtų ergonomiška – atlaikytų karštį ir ugnį, apsaugant ugniagesio kūną nuo nudegimų.
Ką turėtų padaryti PAGD, kad savivaldybių ugniagesių tarnyboms būtų dirbti paprasčiau?
Pirmiausia, turėtų keistis klaidingas PAGD požiūris į savivaldybių ugniagesius, kad šie esą nėra kompetentingi.
Manau, kad su PAGD turėtume vykdyti bendrus užsiėmimus, mokymus, pratybas ir kitas veiklas, kad galėtume apsikeisti praktikomis ir bendradarbiauti, siekiant užtikrinti kokybiškas priešgaisrines paslaugas žmonėms.
Kokie priešgaisrinės saugos sistemos modeliai veikia Europos Sąjungos šalyse?
Teko susitikti su kolegomis ugniagesiais iš Vokietijos, kurie patikino, kad pas juos priešgaisrinės saugos paslaugas teikia savivalda. Skirtingai nei Lietuvoje, Vokietijoje didelė dalis ugniagesių yra savanoriai, kurių šalyje daugiau nei 1 milijonas.
Vokiečių savivaldybės komplektuoja ir organizuoja profesionalių ugniagesių komandų darbą. Šios valstybės miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 80 000 – 100 000 žmonių, privaloma turėti profesionalius ugniagesius. Toks ugniagesių poreikis yra reglamentuotas šalies priešgaisrinės saugos įstatyme. Kvalifikuotų ir profesionalių ugniagesių komandas gali savo nuožiūra steigti miestai ar bendruomenės, o naujos komandos steigimo fakto miestai neturi derinti su nacionaline valdžia.
Savivaldybė yra arčiausiai žmonių, todėl gali užtikrinti kokybiškiausias priešgaisrines saugos paslaugas gyventojams, nes puikiai pažįsta tam tikro regiono teritorijas ir gali atvykti į nelaimės vietą per trumpiausią įmanomą laiką.
Ką patartumėte kolegoms, kurie norėtų pradėti ugniagesių tarnybų pastatų modernizaciją, tačiau nedrįsta ar stokoja pakankamai lėšų?
Labai svarbu bendradarbiauti ir dirbti išvien su savo savivaldybės meru ir taryba. Priešgaisrinė sauga, kaip ir medicininės paslaugos – gyvybiškai reikalingos savivaldybėse, nes priklausomai, ar šios paslaugos bus tinkamai atliktos, gali priklausyti žmonių gyvybė ir sveikata.
Neabejoju, kad kiekvienas šalies meras ir savivaldybių tarybų nariai nori, kad jų savivaldybėse būtų kuo mažiau gaisrų ar autoįvykių, nuo kurių nukentėtų žmonės. Taigi, laikausi nuomonės, kad savivaldybių atstovai turėtų pakankamai palankiai vertinti ugniagesių komandų siekį sutvarkyti ugniagesių darbo vietas, atnaujinti automobilių parką ar apsirūpinti darbo įranga. Žinoma, tam, kad gauti reikiamą finansavimą, savivaldybių tarybose būtina kalbėti apie priešgaisrinės saugos svarbą, finansavimo trūkumą ir gebėti pagrįsti išleistas lėšas.
Jei ugniagesių tarnybos savivaldybėse būtų uždarytos, jas centralizuojant, kiek užtruktų kol ugniagesiai atvyktų į įvykio vietą?
Dabar į gaisrą ar autoįvykį atvykstame vidutiniškai per 12 minučių. Jei būtų nuspręstą centralizuoti savivaldybių ugniagesių tarnybas, tikėtina, kad atvykimo į įvykį laikas pailgėtų – galimai galėtų sudaryti 18 minučių. Nusprendus išvis naikinti savivaldybių tarnybas, ugniagesių atvykimas į įvykio vietą būtų dar ilgesnis.
Vertinant pailgėjusį iškvietimo laiką, apima nerimas – ar nuvykus į gaisravietę bus dar ką gesinti?
Ar pavyksta pritraukti naujų darbuotojų? Ar tenka įdarbinti jaunimo?
Šiandien visos mūsų darbo vietos yra užimtos. Vidutinis darbuotojų amžius mūsų rajono tarnyboje siekia 44-45 metus. Tiesa viena iš komandų yra itin atjaunėjusi – amžiaus vidurkis siekia 40,5 metus.
Kol kas nesusiduriame su ugniagesių trūkumu. Žinoma, jei dauguma ugniagesių nuspręstų išeiti į pensiją arba tiesiog iš darbo, būtų sudėtinga jiems greitai surasti pamainą.
